Kauniečiai skuba prie artimiausių vandens telkinių pasimėgauti gaiviu vandeniu ir saulės voniomis. Visgi dažnas pripažįsta – kai kepina saulė ir norisi atsigaivinti, apie vandens kokybę pagalvoja retas.

„Mums labai patinka Suvalkija. Ten geri ežerai, geri krantai“, – pasakojo kalbinta moteris.

O vandens kokybė gera būna? „Vištytyje – kaip kada“, – sakė pašnekovė.

„Kur švaru tai šiek tiek pabraidžiojau“, – sakė kita kalbinta moteris.

„Mes prie jūros daugiau būnam. Turim savo kemperį“, – teigė trečia pašnekovė.

„Švarus, vaikinai mačiau tvarkė, valė“, – pasakojo kalbintas vyras.

Pasitaiko atvejų, kai noras atsigaivinti virsta problemomis. Išlipus iš vandens – išberia kūną.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Išberia, niežti, tokiais guzais nusėją kūną nuo kažkokių augalų“, – nuomonę išsakė kitas vyras.

Visgi, bent kol kas to neturėtų būti. Specialistai sako, kad ši vasaros sezono pradžia – išskirtinė. Atlikus maudyklų ir smėlio tyrimus, tarša nenustatyta nė vienoje savivaldybėje.

„Gal tai priklausė ir nuo to, kad buvo vėsesni orai. Tai lėmė, nes buvo mažiau lankytojų, oro ir vandens temperatūra buvo žemesnė. Atlikti tyrimai parodė, kad prieš sezoną atitiko visus keliamus reikalavimus. Kalbame apie mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles (E.coli)“, – tyrimo rezultatus akcentavo Higienos instituto Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė.

Išskirtinė situacija šiemet – ir Lietuvos kurortuose. Net šeši paplūdimiai išsikėlė mėlyną vėliavą.

„Mėlyna vėliava reiškia, kad aukšti reikalavimai keliami ne tik vandens kokybei, bet ir gamtosauginiam švietimui, informacijos teikimui“, – teigė G. Norkienė.

Netgi Kauno marios, kurios yra žinomos kaip ne pats švariausias vandens telkinys, neviršija taršos normų. Nors iš paukščio skrydžio matomas žalia spalva nusidažęs vanduo ir gali nekelti pasitikėjimo į jį įbristi.

„Paprastai situacija keičiasi nuo vasaros vidurio. Reikia turėti omeny, kad tai yra žmogaus labai smarkiai pakeistas vandens telkinys ir jame visi gamtiniai procesai yra suardyti, išbalansuoti. Dėl to ta situacija būna kitokia, nei kituose paplūdimiuose“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė.

„Dabar rezultatai yra geri“, – teigė J. Pakrosnienė.

Gelbėtojai Kauno mariose be pagrindinių savo darbų dažnai kuopia ir vandenį.

„Dumblius. Tai yra sunkus darbas – sugrėbi su grėbliu, paskui į kibirą“, – pasakojo gelbėtojas Eimantas Stankevičius.

Visgi specialistai rado vieną vandens telkinį Elektrėnuose, kuris nėra oficiali maudymosi vieta, tačiau ten rodikliai šiek tiek viršija leistinas kokybės normas.

„Šiemet Elektrėnų ežere buvo viršytos normos, bet labai nedaug. Pakartotinių tyrimų rezultatų nesame gavę“, – sakė G. Norkienė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad skubant pramogauti reikia ne tik patikrinti paplūdimio kokybę, bet ir prisiminti, kad kūnas ypač vasaros pradžioje nėra pratęs prie vasaros kaitros.

„Kaitros metu ir ne kaitros metu, nuo 10 iki 14 valandos, reikia vengti būti tiesiogiai saulėje. Geriau rinktis pavėsį arba atidėti poilsį po 14 valandos, kada saulė jau nebėra tokia intensyvi“, – aiškino Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Giedre Macaitienė.

Pirmomis vasaros dienomis darbo turi jau ir gelbėtojai.

„Teko jau vieną kartą paprašyti, kad neplaukiotų žmonės už plūdurų ribos. Gavosi taip, kad jis nesutiko su mano reikalavimais ir vos neteko skambinti policijai. Tačiau jis pats pasišalino ir problema pasibaigė. Be abejo, buvo keli kartai, kada žmonės išplaukė už plūdurų ribos“, – pasakojo gelbėtojų pamainos vadas Audrikas Rašišis.

Vasaros sezonas paplūdimiuose trunka iki rugsėjo penkioliktos dienos. Oficiali maudyklų ir smėlio kokybė tiriama kas dvi savaites.