Įvertinus situaciją, specialistai išskyrė dešimt seniūnijų, patenkančių į potvynio rizikos zonas: Domeikavos, Lapių, Karmėlavos, Kačerginės, Raudondvario, Kulautuvos, Vilkijos, Vilkijos apylinkių, Batniavos ir Zapyškio. Trys iš jų yra prie Neries, septynios – prie Nemuno.
„Potvynis – galinga gamtos stichija, kurios neįmanoma suvaldyti, tačiau jai būtina tinkamai pasiruošti. Kauno rajono gyventojų saugumas yra mūsų prioritetas, todėl nuolat stebime vandens lygį, palaikome ryšį su hidrologais ir atsakingomis tarnybomis. Vertiname rizikas ir esame pasirengę imtis visų reikalingų veiksmų“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris.
ESOC posėdyje savivaldybės specialistai kartu su ugniagesių, policijos, aplinkosaugos, Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus atstovais ir seniūnais aptarė galimus scenarijus ir suderino veiksmų planą potvynio atveju. Taip pat planuojama glaudžiai bendradarbiauti su kitomis potvynio rizikos zonoje esančiomis savivaldybėmis, siekiant koordinuoti veiksmus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Baublys informavo, kad šiuo metu situacija Neryje stabili, o ties Jonava vandens lygis netgi krinta.
„Dvi paras vyravusios nepalankios meteorologinės sąlygos vandens lygiui reikšmingos įtakos neturėjo. Artimiausiomis dienomis šalyje vyraus itin šalti orai – vietomis naktimis temperatūra gali siekti net 27 laipsnius šalčio. Esminių pokyčių upėse galima tikėtis tik tuo atveju, jei bent dvi paras laikysis 5–10 °C šiluma ir iškris šiltas lietus“, – teigė specialistas.
Naujausi komentarai