Pereiti į pagrindinį turinį

Ar Kaune kitataučiai randa namus?

2015-08-12 02:00

Prieš mėnesį savo veiklą pradėjęs Tautinių mažumų departamentas žengia pirmuosius žingsnius, o Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovas Dainius Babilas tikina, kad Kaunas gali būti tautinių bendrijų sėkmės miestu.

Ar Kaune kitataučiai randa namus?
Ar Kaune kitataučiai randa namus? / K. Vanago / BFL nuotr.

Prieš mėnesį savo veiklą pradėjęs Tautinių mažumų departamentas žengia pirmuosius žingsnius, o Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovas Dainius Babilas tikina, kad Kaunas gali būti tautinių bendrijų sėkmės miestu.

Aktyviai veikia ne visi

"Žmonės sako, kad Kaunas yra labai lietuviškas miestas, bet statistika liudija, kad čia yra apie 20 tūkst. nelietuvių tautybės žmonių, o tai yra daugiau nei 6 proc. visų gyventojų" – anot D.Babilo, emigracija skaičiaus nekeičia, nes iš miesto išvyksta visų tautybių žmonių. Per pastaruosius metus nemažai į Angliją išsikėlė ir aktyvių Kauno romų, mieste turėjusių savo ansamblį.

Didžiausias tautines bendrijas sudaro slavų tautybės gyventojai: rusai, lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai, taip pat gyvena žydų, totorių, vokiečių, ypač aktyvi armėnų bendruomenė. Kai kurie iš jų yra susibūrę į nevyriausybines organizacijas, kurių yra apie 20, bet tik pusė iš jų aktyviai veikia. "Juk ne kiekvienas šokame lietuvių etnografinius šokius", – sakė D.Babilas.

Pasak jo, vienas iš didžiausių iššūkių – paskatinti bendrijas dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

"Neretai tautinei bendrijai yra paprasčiau ir jaukiau organizuoti veiklą tarp savųjų. Bet koks išėjimas į viešumą tampa iššūkiu ir sukelia tam tikrą diskomfortą. Suprantama, kad bendrijoms svarbiausia išsaugoti savo tapatumus ir perduoti tautines tradicijas jaunesnei kartai, jos nenori ištirpti. Tačiau šiandien tokio uždaresnio gyvenimo nebeužtenka. Mes aiškiai suvokiame, kad bendruomenių uždarumas gali sukelti negatyvių padarinių, virstančių atskirtimi, o vėliau ir diskriminacija", – teigė D.Babilas.

Jaučiasi nesaugiai

Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovas pasakojo, kaip pasikeitė mieste gyvenančių rusų savijauta prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui.

"Buvo nelengva juos įtikinti dalyvauti miesto šventėse, nes jie pasijautė nejaukiai. Jie suprato, kad rusų įvaizdis Lietuvoje pasidarė labai negatyvus. Nors jie ir nėra tiesiogiai susiję su konfliktu, kuris vyksta tarp dviejų valstybių, bet tai priėmė labai asmeniškai ir net pabūgo", – daugybę metų miesto šventėse dalyvavęs rusų kolektyvas pernai vos sutiko koncertuoti Laisvės al.

"Mačiau, kaip vieno iš labiausiai patyrusių rusų ansamblių žmonės užlipo ant scenos su anksčiau nematytu nerimu. Tai paliudijo, kad kažkas atsitiko tautiniuose santykiuose ir pati atskirtis iš tiesų egzistuoja. Nėra taip, kad įvairių tautybių žmonės jaučiasi visiškai saugiai ir jiems yra jauku būti nelietuviais mieste, kuris daugeliui reiškia lietuvybės bastioną", – D.Babilo teigimu, panašių istorijų galima išgirsti iš romų, kurie atpažįstami iš elgsenos, aprangos, odos spalvos.

Anot D.Babilo, romai mieste patiria dar daugiau iššūkių. "Kai kokios nors šventės metu ant scenos užlipdavo romai, žmonės plūsdavo prie scenos į juos pasižiūrėti, nes tai be galo įdomu. Tačiau po koncerto, jiems persirengus paprastais drabužiais ir nuėjus iki troleibusų stotelės, žmonės nuo jų pasitraukdavo per porą metrų."

Lietuvą laiko tėvyne

Vis dėlto kai kurios bendrijos mieste, kaip, tarkime, armėnai, ne tik aktyviai puoselėja savo kultūrą, bet ir įtraukia kitų tautų žmones į savo veiklą: jie mokosi armėnų kultūros, kalbos, šoka jų šokius. Kauno armėnų šokių kolektyve šoka šviesiaplaukių merginų – tokių Armėnijoje nerasi.

"Kalbėdamas stengiuosi kuo mažiau vartoti žodį "mažuma". Jis iš karto suveikia kaip atskirties etiketė. Kur yra mažuma – yra diduma, kur esame mes – yra jie. Apskritai šiais laikais vertinti, kas yra mažuma ir kas diduma, sudėtinga. Yra daugybė mišrių šeimų, kurios auga jau įvairiakultūrinėje terpėje, kur kultūros ir tapatumai pinasi tarpusavyje. Ypač jauni žmonės, kurių tėvai yra ukrainiečiai, lenkai, ar kitų tautybių žmonės, nenori, kad juos laikytų kitataučiais, jie nori gyventi visavertį gyvenimą", – pabrėžė D.Babilas.

Jo manymu, Kauną galima vadinti tautinių bendrijų sėkmės miestu, nes yra labai daug pavyzdžių, kai nelietuvių tautybės žmonės Kaune įsiliejo į visuomeninį gyvenimą.

"Tie žmonės turi savitą patirtį, išskirtinių gebėjimų, kitokių pranašumų. Bendraudamas su jaunais žmonėmis, vis galvoju, koks tai yra Lietuvos turtas: jie laisvai kalba trimis kalbomis, lengvai prisitaiko. Tai yra žmonės, kurie pasitarnaus šaliai ateityje. Ir kažkas vis bando pasakyti, kad Lietuva yra jiems antrieji namai – čia jų pirmieji namai! Yra tų pačių rusų tautybės žmonių, kurie yra be galo lojalūs Kaunui ir Lietuvai. Jie nenori būti lietuviais, bet Lietuvą laiko savo tėvyne, savo namais", – teigė D.Babilas.

Nenori matyti

Pasak jo, dėl tautinių bendrijų Lietuvoje vyksta kova: į savo pusę jas stengiasi palenkti tam tikros grupės, netgi valstybės. Tai suprasdama Lietuva turėtų stengtis, kad tie žmonės, ypač vaikai ir jaunimas, jaustųsi jos dalimi ir reikiamą minutę išliktų lojalūs šaliai.

"Jie nėra kokių nors valstybių ambasadoriai mūsų šalyje. Rusai yra Lietuvos rusai, žydai – Lietuvos žydai, lenkai – Lietuvos lenkai. Per visą savo gyvenimą jie savo kultūra, elgsena, mentalitetu, pasaulėžiūra tapo kitokie. Man labai nepatinka, kai kalbant apie tautines bendrijas stengiamasi jas iliustruoti kokių nors šalių vėliavomis ar herbais. Įsivaizduokite armėnų tautybės mergaitę, kuri yra gimusi Lietuvoje ir niekada nėra buvusi Armėnijoje. Nereikia jos versti jaustis užsienio valstybės dalimi", – D.Babilas pabrėžė, kad Lietuvos totorių kepamo šimtalapio nerasi nė vienoje kitoje valstybėje, todėl jų paveldas yra mūsų paveldas.

Paklaustas apie toleranciją Kaune, D.Babilas visą laiką pabrėžė, kad mieste matoma ne kokia nors visuotinė neapykanta kitataučiams, o pavieniai radikaliai nusiteikusių žmonių išpuoliai. Ir problema, anot jo, ne tiek patys radikalai, kiek patys kauniečiai.

"Aplinkai vis dar neužtenka drąsos sustabdyti diskriminacijos apraiškų, sugriebti neapykantą kurstančiuosius už rankos. Neretai žmonės diskriminacijos stengiasi nematyti. Kai kurie toleranciją supranta kaip abejingumą: "Man jie netrukdo – aš nieko nedarau, nieko nesakau ir jų nematau."

Saugumo garantas

Pasak Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovo, tolerancijos niekada nebus gana, tai nuolatinis procesas. Tad reikia nuolat tai akcentuoti, apie tai kalbėti ir duoti galimybę tautinėms bendrijoms išeiti į viešumą.

 

"Prieš keletą metų Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė tokią žinią, kuri įaudrino Europą, kad daugiakultūriškumas yra žlugęs kaip nepasiteisinusi priemonė. Ką ji tuo norėjo pasakyti: mes turime susitelkti ne į daugiakultūriškumą – į tai, kas mus skiria, o į tarpkultūriškumą – į tai, kas mus jungia. Kai savitumų neišsižadėjusios tautinės bendrijos galės lygiavertiškai gyventi visuomenėje ir jaustis savais šioje šalyje, tuomet galėsime džiaugtis ir stipriu pilietiškumu, ir stipria valstybe", – D.Babilas pabrėžė, kad tai yra ir Lietuvos vientisumo bei saugumo garantas: ne ginkluotės mums labiausiai trūksta, o savo šalies piliečių lojalumo.

Pasak jo, apie tai kalbėti reikia pradėti nuo ankstyvos vaikystės: "Organizuoti edukacines programas mokyklose ir darželiuose, papasakoti tų žmonių sėkmės istorijas, kad supratume – ne viskas Lietuvoje susiję tik su lietuviais."


Komentaras

Eglė Kiuraitė

Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Per pastarąjį dešimtmetį tautinių mažumų situacija šalyje keitėsi. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės savo veiklos prioritetais mato tautinių mažumų vaikų ir jaunimo įtrauktį į šalies visuomeninį gyvenimą, tarpkultūrinio dialogo skatinimą, tolerancijos didinimą, nevyriausybinių organizacijų sociokultūrinių kompetencijų gilinimą, tautinių mažumų kultūrinio paveldo įprasminimą ir sklaidą. Plečiantis daugiakultūriškumui, Lietuvos valstybė siekia sukurti darnią aplinką, užtikrinančią tautinių mažumų sugyvenimą ir sklandų integravimąsi į visuomenę, kurioje kultūrinis kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių potencialas būtų panaudotas valstybės pažangai. Nuo liepos 1 d. veiklą pradėjęs Tautinių mažumų departamentas tęsia iki šiol vykdytą tautinių mažumų politiką, nuolat atsižvelgdamas į daugiakultūrinėje mūsų šalies visuomenėje kylančius iššūkius. Įgyvendindamas nustatytus tikslus ir veiklos prioritetus departamentas veiklą vykdys trimis kryptimis: tautinių mažumų integracija į Lietuvos visuomenę, tautinio tapatumo išsaugojimas ir tautinės tolerancijos skatinimas. Kauno mieste departamentas, bendradarbiaudamas su Kauno įvairių tautų kultūros centru, yra numatęs organizuoti renginius, susitikimus, diskusijas ir seminarus tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms. Kauno tautinių mažumų organizacijos turės galimybę naudotis patalpomis repeticijoms ir renginiams organizuoti, neformaliojo švietimo veiklai vykdyti. Kaunas yra išsaugojęs ne vieną tautinių mažumų kultūrinio paveldo objektą. Viena iš departamento veiklos krypčių – tautinių mažumų kultūrinio paveldo sklaida ir įprasminimas. Stengsimės supažindinti visuomenę su tautinių mažumų kultūros paveldu taip skatindami tarpkultūrinį dialogą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų