Menotyrininkė ir kuratorė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorė dr. Rasa Žukienė įsitikinusi: dar mokykloje pradedamas vaikų skirstymas į tiksliukus ir humanitarus yra neteisingas.
„Esu dukra ir anūkė dviejų žmonių, kurie mylėjo Lietuvos žmones ir tarnavimą jiems laikė savo gyvenimo tikslu. Nesu nei kalbininkė, nei istorikė, bet per savo šeimos ir brangių draugų Lietuvoje akis ir pasakojimus man buvo gera pažinti savo šaknis. Kartu pamilau ir Lietuvos žmones“, – pasakoja amerikietė Anna Senn.
Baigiantis spaliui Kaune rinksis užsienyje gyvenantys lietuviai ar lietuviškų šaknų turintys užsieniečiai: vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas. Tarp renginio svečių – iš JAV atvykusi Ann Senn, sauganti savo senelio Lietuvos universiteto profesoriaus dr. Alfredo Senno ir tėvo VDU profesoriaus dr. Alfredo Ericho Senno atminimą. Simpoziume ji pasakos apie Sennų paveldą kuriant ir sugrąžinant Lietuvos universiteto tradiciją.
Balandžio 28-ąją, minint Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo sukaktį ir Lietuvos universiteto įkūrimo 100-metį, iškilmingame senato posėdyje VDU garbės profesoriaus regalijos buvo įteiktos tris dešimtmečius čia dirbančiam garsiam fotomenininkui, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesoriui Romualdui Požerskiui.
Prieš 100 metų, 1922 m. vasario 16-ąją, Kaune buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse istorikas Antanas Kulakauskas šį sutapimą vadina neatsitiktiniu atsitiktinumu ir teigia, kad Lietuvos universiteto reikšmė šiuolaikinei Lietuvai ir lietuvių tautai yra prilygintina valstybės reikšmei.
700 puslapių apie šešerius tarpukario metus. Tiek po archyvus išsibarsčiusių istorinių dokumentų surinko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Kęstutis Raškauskas į leidinį „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“, liudijantį nelengvą Lietuvos universiteto kūrimo kelią, pirmuosius jo žingsnius, tarpukario studentų mokslo ir gyvenimo Kaune akimirkas.
Šiais metais jau 12-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis rugsėjo 26 d. – spalio 6 d. grįžta ne tik su išskirtine filmų programa, bet ir su renginiais, kviesiančiais atrasti naujas kinematografines patirtis miesto erdvėse. Apie festivalio viziją ir jo jungtis su bendruomene bei kitais kultūriniais reiškiniais – jau tradicija tampančiame pokalbyje tarp Kauno kino festivalio kuratorių: Ilonos Jurkonytės (I.J.), Mustafa Uzunerio (M.U.) ir Agnės Valatkaitės (A.V.).
Jei kaunietė Lina Binevičiūtė būtų žinojusi, kad prieš trejus metus spontaniškai įsigytas pirkinys gyvenimą pakreips nauja vaga, nebūtų patikėjusi. Juo labiau kad naujas pomėgis atves iki pačios Barselonos, kur su kitais riedučių entuziastais iš Lietuvos mergina dalyvavo Pasaulinėse riedėjimo žaidynėse.
Grakščios mergaitės strikinėja po salę ir žaismingai suka kaspiną. Taip atrodo meninės gimnastikos pasirodymas iš šalies. Tačiau po mažųjų princesių puošnia išvaizda slypi didžiulė fizinė jėga, ištvermė, neįtikėtinas lankstumas ir visai nevaikiška valia.
Menininkai Lina Dūdaitė ir Marius Jonutis vasarą mieste iškeitė į vienkiemį prie Verbliūdo ežero. Žiemą pora planuoja grįžti gyventi į butą Žaliakalnyje, tačiau ateityje sodyba kaime taps nuolatiniais jų namais.