Rūpėjo patirti iš arti

Pasak Karolio, Argentina – labai įdomi ir itin kontrastinga šalis, kaip ispaniškai sakoma: otra parte del mundo (kita pasaulio pusė). Pietų Amerika nuo studijų pradžios jam buvo ne tik kryptis, bet ir asmeninis mokslinis iššūkis.

„Bakalauro baigiamąjį darbą rašiau apie Lotynų Amerikos šalis, konkrečiai – apie JAV ir Brazilijos santykius. Magistro darbą rašiau apie JAV ir Kinijos interesus Lotynų Amerikoje, todėl norėjosi pabūti regione ir patirti viską iš arti“, – aiškina jis.

Renkantis mainų šalį, atspirties tašku tapo ne tik akademinė programa, bet ir saugumo situacija, kalbos žinios: Meksiką, Kolumbiją ir Braziliją atmetė būtent dėl šių priežasčių. Oficiali kalba Argentinoje – ispanų, angliškai čia beveik nekalbama. VDU studentui tai buvo ne kliūtis, nes ispanų kalbos jau buvo mokęsis prieš išvykdamas.

Belgrano universitetas Karoliui atrodė patraukliausias, nes čia buvo galima studijuoti politikos, istorijos ir ekonomikos dalykus, be to, vaikinas turėjo galimybę rašyti tiriamąjį darbą ir įgyti Lotynų Amerikos studijų sertifikatą.

„Regiono mastu Argentina santykinai saugi valstybė, kuri taip pat pasižymi ir ganėtinai stipria švietimo sistema“, – kas lėmė pasirinkimą, aiškina Karolis.

Buenos Airėse kartais gali pasijusti lyg Europoje, nes daug žmonių yra europiečių kilmės.

Susidūrė su biurokratija

Tiriamajame darbe Karolis nagrinėjo JAV ir Lotynų Amerikos santykius pirmaisiais Donaldo Trumpo ir Joe Bideno valdymo metais, o darbo vadovu tapo ne tik teoretikas, bet ir politinės praktikos turintis dėstytojas. Tai leido į regiono aktualijas pažvelgti iš kito taško ir pasigilinti į neformalias Argentinos politikos praktikas, kurios atlieka itin svarbų vaidmenį valstybės valdyme.

Pietų Amerikoje viešėjęs pirmąkart, Karolis susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis. Pirmiausia teko pasirūpinti dokumentais, kurių tvarkymas užtruko dėl Argentinos biurokratizmo. Vien vizos klausimas privertė net du kartus vykti į Varšuvą, kur yra Argentinos ambasada.

Gana daug laiko pareikalavo ir praktiniai dalykai – susiieškoti būstą ir suplanuoti biudžetą. Karolis pasakoja, kad universitetinė sistema Argentinoje nesuteikia bendrabučių – nuomą dažniausiai siūlo šeimos, o studentai iš Vakarų Europos ar JAV tampa pagrindiniais klientais. Vaikinas gyveno studentų bute su kitais argentiniečiais.

Šoko terapija šaliai

Vos atvykęs 2024 m. vasarį, studentas pateko į šalį apėmusią krizę. „Argentina išgyveno tokį šoko terapijos periodą, nes neseniai buvo išrinktas Javieras Milei, kuris pradėjo itin radikalias ekonomines reformas šalyje, todėl buvo ganėtinai chaosėlio“, – prisimena jis.

Tuo metu įdiegta viešojo transporto reforma tik papildė iššūkių, nes jos metu sutriko naujų viešojo transporto kortelių išdavimas – be vadinamosios „Sube“ kortelės naudotis transportu buvo neįmanoma, o įsigyti bilietų su grynaisiais dėl infliacijos paprasčiausiai yra neįmanoma.

Prieš kelionę Karolis buvo susiplanavęs gyventi pagal dviejų pesų kursų sistemą, leidusią turistams susimokėti pigiau grynaisiais. Tačiau atvykus viskas buvo pasikeitę – naudotis banko kortele tapo netgi pigiau. Ši detalė, anot jo, padėjo suprasti, kaip sparčiai keičiasi šalies ekonominė politika ir kaip svarbu nuolat domėtis aktualijomis.

Mėsėdžių rojus

Nors šalis išgyveno krizę, išlaidos Argentinoje nebuvo didelės. „Restoranuose pavalgyti galima šiek tiek pigiau nei Lietuvoje, bet pigiausia buvo užsisakyti maisto per programėlę, kur siūlomos nuolaidos. Didelį kepsnį užsisakyti galėdavai maždaug už tris eurus, todėl dažniausiai nebuvo verta gaminti namuose“, – pasakoja Karolis.

Nors Argentina turi ilgą pakrantės liniją, žvejyba nėra tradiciškai populiari, tad virtuvėje svarbiausia – mėsa ir jos patiekalai. Populiariausias argentiniečių patiekalas – įvairios ant grotelių keptos mėsos asorti asado, užsigeriant raudonuoju vynu.

Kitų argentinietiškų patiekalų tradicijos yra kilusios ne iš Pietų Amerikos čiabuvių, kaip kokioje nors Bolivijoje ar Peru, bet iš europiečių, konkrečiau – italų.

„Daug kas galvoja, kad Lotynų Amerika yra labai homogeniškas regionas. Vis dėlto Argentina, Urugvajus ir Pietų Brazilijos dalis yra labai europizuoti kraštai, ten daug migrantų iš Pietų Italijos. Būdamas Buenos Airėse kartais gali pasijusti lyg Europoje, nes daug žmonių yra europiečių kilmės ir tai šią Pietų Amerikos žemyno dalį ganėtinai stipriai išskiria nuo kitų regiono dalių“, – teigia Karolis.

Italų įtaka jaučiama vaikino mėgstamiausiame, Argentinoje populiariame patiekale – milanesa napoletana. Tai kepsnys, užkeptas sūriu ir pomidorų padažu. Argentiniečiai labai mėgsta gerti itališką likerį fernetą su kokakola. Anot Karolio, vien dėl šio gėrimo, kokakolos suvartojamas šalyje yra labai didelis.

Ką reikia įvertinti

Buenos Airės laikomos vienu didžiausių pasaulio miestų. Pasak Karolio, nors su visomis provincijomis čia gyvena maždaug 18 mln. gyventojų, orientuotis mieste nesunku. Pirmosiomis dienomis jį gelbėjo „Google“ navigacija, bet po kelių savaičių vaikinas jau pats lengvai keliavo.

Nors Argentina laikoma saugia šalimi, keliaujant po regioną reikėtų vengti kai kurių rajonų, ypač Rosario miesto, taip pat stebėti politines aktualijas ir protestų laikotarpį.

„Man būnant streikavo viešojo transporto vairuotojai ir nebuvo įmanoma nusigauti iki universiteto. Mano kolega buvo nuėjęs į vieną protestą, tai iš jo pavogė piniginę ir telefoną“, – pasakoja Karolis.

Jis taip pat pataria atsižvelgti į tai, kad Argentinoje oro sąlygos ir sezonai skiriasi nuo Lietuvos. „Kai pas mus vasara, pas juos žiema, ir atvirkščiai. Skridau vasarį, atvykau su žieminiais batais, o Buenos Airėse pasitiko 30 °C šiluma“, – prisimena vaikinas.

Anot jo, žiemą temperatūra dažnai siekia apie 10–15 °C šilumos, tad apranga tokiu metu išduoda turistus – Karolis vaikščiojo su šortais, o vietiniai dėvėjo žiemines striukes. Be didelio karščio, vasarą turistus Buenos Airėse pasitinka ir tuntas uodų. Karolis džiaugiasi, kad išvengė dengės karštligės, nors ir buvo smarkiai sukandžiotas.