Kauno mokyklose gali nelikti valgyklų, o maistas vaikams bus atvežamas? Po kelių mėnesių baigiasi valgyklų nuomos sutartys, tačiau Kauno miesto savivaldybė vis dar vengia skelbti naujus konkursus, o nuo komentarų atsitveria tylos siena.

Atveš termosuose?

Visų Kauno mokyklų virtuvės yra išnuomotos. Maistą moksleiviamas ir pedagogams jose gamina bei parduoda konkursus laimėjusios bendrovės. Virtuvių nuomos sutartys galiojo iki pernykštės vasaros, bet jai artėjant, jos buvo pratęstos dar metams.

Dabar sutartys su valgyklų nuomotojais baigiasi, apie jų pratęsimą nekalbama, o nauji konkursai irgi neskelbiami.

Senkant sutarčių laikui, mokyklų bendruomenės net nenutuokia, kas valgyklose šeimininkaus nuo rugsėjo. Ar iš viso bus, kas gamins pietus, virs arbatą?

Lietuvos tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas apie esamą situaciją sužinojo atsitiktinai.

Mokyklų bendruomenės atstovas kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriais lankydamasis mokyklų valgyklose pastebėjo, kad daugėja nežymių pažeidimų, kuriems pašalinti reikia minimalių investicijų.

"Paklausiau, kodėl tuo nepasirūpina. Verslininkai neišsisukinėjo ir atsakė, kad neinvestuoja, nes nežino, ar tebedirbs ten rudenį", – pasakojo A.Murauskas.

Mokyklų bendruomenės labiausiai baiminasi, kad ruošiama dirva konkursui, po kurio maistas mokiniams bus gaminamas ne mokyklų valgyklose, o į jas atvežamas termosuose jau pagamintas ir čia išdėliojamas į lėkštes.

Apie tai jau kalbama savivaldybės kuluaruose, o kalbinti valdininkai slapukauja ir išsisukinėja nuo atsakymų.

"Kauno diena" pasidomėjo, ar dėl galimų pokyčių nenukentės moksleiviai.

Sumažėtų maisto vertė

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė pastebi, kad ilgai šildomas maistas praranda savo naudingąsias medžiagas.

"Kuo maistas šviežesnis, tuo jis yra vertingesnis", – pabrėžė V.Kurpienė.

Specialistės teigimu, geriausia, kad maistas mokyklose būtų gaminamas vietoje, kad mokiniai galėtų pasirinkti šviežių daržovių.

"Mokykloje vaikai praleidžia didelę dienos dalį. Tad galimybė per pertrauką pavalgyti visaverčio maisto yra būtina", – akcentavo mitybos specialistė.

Pasak jos, neretai moksleiviai namuose visai nepusryčiauja arba tik užkanda, o jeigu būna dar nepakankamai maistingi ir pietūs – tuomet nereikėtų stebėtis, kodėl jiems trūksta energijos, kodėl juos traukia į kebabų kioską arba vilioja traškučiai bei saldumynai.

Gresia antrinė tarša

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Petras Tarvydas sakė, kad jų tarnyba – tik už tai, jog maistas būtų gaminamas vietoje.

"Į valgyklas tiekiant maistą, pagamintą kitoje vietoje, jis gali atvėsti, tampa nebe toks skanus. Be to, galima antrinė jo tarša, kai iš puodų perkraunamas į termosus transportuoti", – pastebėjo P.Tarvydas.

Termosus reikia kruopščiai plauti, dezinfekuoti, juose yra sunkiai prieinamų vietų.

Anot P.Tarvydo, dabartinė situacija Kauno mokyklų valgyklose yra ganėtinai gera, nors pasitaiko įvairių pažeidimų, kai kurioms virtuvėms, valgymo patalpų erdvėms reikia remonto, kai kur reikėtų keisti virtuvės įrangą.

"Verslininkai vengia išlaidauti, nes nėra garantuoti, kiek jie toje valgykloje galės dirbti. Manyčiau, kad gera išeitis būtų, jeigu už valgyklos patalpų nuomą sutartus pinigus jie galėtų investuoti į tų patalpų remontą, virtuvės įrangą", – svarstė P.Tarvydas.

Darbuotojams – irgi jokių žinių

Maitinimo paslaugas Kauno mokyklose teikiančios vienos bendrovės vadovas Daivis Urba teigė, kad jų sutartys su savivaldybe baigiasi birželio–liepos mėnesiais. "Kaip ir visiems kitiems maitinimo organizatoriams", – pastebėjo D.Urba.

Jis teigė iki šiol neturintis jokių oficialių žinių, kaip bus toliau. "Oficialiai jokių žinių nėra. Bandėme teirautis savivaldybėje. Atsakė, kad dar nesukonkretinti planai, neturi, ką mums papasakoti", – kalbėjo bendrovės vadovas.

Atsakymų laukia ir bendrovės darbuotojai. Keturiose mokyklų valgyklose dirba 20 žmonių. "Jeigu konkurso sąlygos bus tokios, kad jame negalėsime dalyvauti, arba nespėsime reikiamai pasiruošti, darbuotojai liks be darbo. Apie tai žmones reikia informuoti iš anksto, bet negaliu jiems pasakyti nieko konkretaus", – situaciją apibūdino D.Urba.

Jeigu būtų paskelbtas konkursas dėl centralizuoto maitinimo ir būtų laiko, jis gal bandytų kooperuotis su kita įmone.

"Bet kol kas visiškai neaiškios sąlygos. Jeigu ir būtų planuojama maitinti centralizuotai, galimi du modeliai: vietoje gaminamas maistas arba jis atvežamas jau paruoštas. Abiem variantams reikėtų skirtingų investicijų, skirtingi reikalavimai", – pastebėjo D.Urba.

Surinko 7 tūkst. parašų

Savivaldybės atstovai kol kas neskuba raminti mokyklų bendruomenių ir nubrėžti valgyklų ateities gairių. "Dialogas su mokyklomis šia tema nevedamas. Ilgalaikis savivaldybės socialinis partneris LTF į diskusiją nekviečiamas", – apgailestavo A.Murauskas.

Jam peršasi dvi išvados. "Arba nėra jokio plano, ką daryti su mokyklų valgyklomis, arba vis dėlto gali išsipildyti blogiausi gandai. Savivaldybė tyli, nes mūsų poziciją nuspėja – žino, kad nepalaimintume termosais vežiojamo maisto į mokyklas. Mes tik už vietoje gaminamą maistą", – akcentavo A.Murauskas.

Norėdama pakviesti diskutuoti ir tikėdamasis dialogo su savivaldybe pradžios, LTF praėjusią savaitę raštu kreipėsi į Kauno miesto tarybos narius. Kreipimąsi nepriimti sprendimų, susijusių su ugdymo įstaigomis, nepasitarus su jų bendruomenėmis pasirašė daugiau kaip 7 tūkst. vaikų darželių ir mokyklų auklėtinių tėvų.

A.Murauskas palygino, kad ankstesnės kadencijos politikai ugdymo įstaigų bendruomenių taip neignoruodavo, kaip dabartinė miesto valdžia.

"Jeigu oficialios darbo grupės dėl švietimo ir ugdymo įstaigų veiklos ir yra kuriamos, į jas šių įstaigų bendruomenių atstovai nėra kviečiami. Neįsiklausoma net į įstaigų vadovų nuomonę", – apgailestavo A.Murauskas.

Galėtų organizuoti pačios

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė pasakojo, kad mokykloje, kurią lanko ji pati, yra įprasta eiti į valgyklą.

"Maistas ten skanus, šiltas, nebrangus", – kalbėjo mergina. Tad, anot jos, svarbu, kad pati mokyklos bendruomenė – tėvai, mokiniai galėtų dalyvauti renkantis maisto tiekėjo įmonę. Taip bendruomenė galėtų išreikšti savo pageidavimus ir reikalauti kokybės.

Idealiausia, anot A.Murausko, jeigu sprendimus, kam, kokiomis sąlygomis patikėti mokinių maitinimą ir ar apskritai nuomoti valgyklą – gal vėl patiems organizuoti valgyklos darbą, spręstų kiekvienos konkrečios mokyklos bendruomenė.

"Iki šiol valgyklos nuomos konkursą laimėdavo įmonė, pasiūliusi didžiausią kainą. Ši kaina vėliau būna įskaičiuoja į maisto kainą, kurią turi sumokėti tėvai", – kalbėjo pašnekovas.

Jis apskaičiavo, kad kai valgyklų darbą organizuodavo pačios mokyklos, pavalgyti jose būdavo trečdaliu pigiau.

Žada tartis

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Virgilijus Mažeika informavo, kad nėra įgaliotas komentuoti šios temos. Jis patarė kreiptis į savivaldybės Turto skyrių, nes esą šis organizuoja nuomos konkursus.

Kauno vicemeras Vasilijus Popovas teigė nieko konkretaus nežinąs.

"Buvo pasitarimas, kuriame buvo svartyti ir klausimai dėl maitinimo mokyklose", – tvirtino V.Popovas. Tačiau kas buvo kalbama pasitarime, jis nežino – nedalyvavo, nes serga.

Kreipėmės į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Sigitą Šliažą. Bus skelbiamas naujas konkursas, ar bus pratęstos esamos sutartys?

" Iki šios dienos nėra priimtas joks sprendimas, todėl nelabai galiu komentuoti. Bet kokiu atveju bus sprendžiama, bus kviečiami mokyklų vadovai, maitinimo paslaugas teikiančių bendrovių atstovai", – žadėjo S.Šliažas.

O kaip dėl verslininkų pastabų, kad jiems gali trūkti laiko pasiruošti konkursui, jeigu jo sąlygos labai pasikeistų? "Žinome šią problemą. Susitiksime ir kalbėsimės", – tikino S.Šliažas.

"Tad ar valdantieji atsižvelgs į mokyklų bendruomenių valią, ar užteks 7 tūkst. ugdytinių tėvų parašų, kad pažadintume tuos, kurie prieš rinkimus kvietė žadinti Kauną?" – retoriškai klausė LTF vadovas A.Murauskas.