Kaune gimęs ir augęs Algimantas Kančas yra vienas iš garsiausių šalies architektų. Atviras pokalbis su kauniečiu - apie išskirtinius Kauno pastatus, tarpukario modernizmo architektūrą ir ateities miesto vizijas.

– Kokiais statiniais Kaunas gali didžiuotis?

– Kauno tarpukario architektūra yra unikali ne tik regiono, bet ir Europos mastu. Nedaug tokių miestų yra. Atsitiko taip, kad netekome sostinės titulo, tai mums reikėjo iš naujo kurti sostinę. Ta nauja sostinė buvo pastatyta per 20 metų. Tuo laikotarpiu du miestai - Kaunas ir Tel Avivas - buvo pastatyti modernizmo estetikoje. Tarpukario modernizmo architektūra padėjo tolimesnius pagrindus ir tolimesnei mūsų architektūrai.

– Kaip pasikeitė Kaunas per pastaruosius metus?

– Galima pasidžiaugti, jog Kaune pastaruoju metu matosi judėjimas ir viltys, kad Kaunas keisis. Prieš tai daugelį metų Kaunas buvo tarsi apmusijęs. Vien artimiausiu metu kiek iškils naujų pastatų, kurie šiuo metu yra projektuojami mūsų ir kolegų. Tai suteikia viltį, kad po kelerių metų pamatysime realų vaizdą. Šiuo metu matome, kad sutvarkyta daug gatvių. Kai anksčiau važiuodavau pro Žaliakalnį, tai kratydavausi duobėse, o dabar važiuoju normaliom gatvėm. Matomi dideli pokyčiai, bet manau, kad išvysime ir dar didesnių. Svarbus yra požiūrio į miestą pasikeitimas.

– Esate vienas iš prekybos centro „Akropolis" krikštatėvių. Kaip šis prekybos centras pakeitė Kauno veidą?

– Prieš apsiimdami ruošti šį projektą girdėjome visokių minčių. Dalis žmonių tuomet, kad tai paralyžiuos miestą, sutriks transportas. Kita dalis visuomenės tikėjo ir palaikė. Mes buvome įsitikinę, kad miestas turi atsigręžti į upes. Įsivaizdavome, jog šis prekybos centras atves miestą prie upės. Kada atsirado „Akropolis", jis kapitališkai išsprendė parkavimo problemas. Matome, jog „Akropolio" atsiradimas labai pakeitė miesto urbanistiką.

– Kokį Kauną įsivaizduojate po kelerių metų?

– Žinau keturis ar penkis biurų projektus, kurie yra numatyti pastatyti per artimiausius metus. Labai svarbu, kad miestas būtų gyvas ir jame būtų žmonių. Tai pat svarbu sukurti architektūrinę vertę. Tie dalykai po truputį vyksta. Kaune atsiras mokslo centras. Vienas iš didesnių pokyčių, kurie anksčiau ar vėliau ateis į Kauną, turėtų būti įdarbintos upės. Tada išryškėtų Kauno unikalumas, kad jis yra dviejų upių santakoje. Tikėtina ir labai norėtųsi, kad būtų sutvarkyta miesto centrinė dalis ir visi kiemai. Kiekviena epocha ir laikas turi turėti savo papildomus ženklus ir įnešti į miesto veidą kažką naujo.

– Ko palinkėtumėt Kauno miestui ir kauniečiams?

– Kauno miestui palinkėčiau, kad jis plėstųsi ir augtų kokybine prasme, kad būtų įgyvendinti visi numatyti projektai. Kauniečiams palinkėčiau mylėti savo miestą ir tinkamai suvokti, kokia unikali yra Kauno modernizmo architektūra.