Įtakingas pasaulio kelionių žurnalas „Lonely Planet“ Lietuvą paskelbė viena iš trijų 2015 m. būtinų aplankyti šalių. Vienu įdomiausių objektų užsienio ir vietiniams turistams galėtų tapti neseniai Europos paveldo ženklu įvertinta Kauno tarpukario modernizmo architektūra.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) vadovas dr. Vaidas Petrulis Europos Komisijos Kaunui suteiktą Europos paveldo ženklą (EPŽ) vertina visų pirma kaip žingsnį populiarinant miestą tarptautiniame lygmenyje. Taip pat – tai svarbus impulsas patiems kauniečiams įvertinti savo miesto išskirtinumą ir vertę.

– Kuo šis įvertinimas yra svarus ir svarbus Kaunui? Ką apskritai reiškia Europos paveldo ženklas, kam jis suteikiamas? – paklausėme KTU Statybos ir architektūros fakulteto docento V. Petrulio.

– Šis ženklas – specifinė nominacija, kurios tikslas yra atkreipti Europos gyventojų dėmesį į palikimą, liudijantį istorinį Europos kūrimosi procesą, šio regiono vertybines nuostatas.

Modernioji Kauno tarpukario architektūra šiame kontekste įdomi tuo, kad kurdami naują sostinę mes tapome bendrųjų Europos modernizacijos procesų dalimi, tačiau tuo pat metu sukūrėme savitą, regioninę architektūros mokyklą.

Tokiu būdu šis palikimas atspindi Europą kaip regioną, jungiamą bendrų vertybių, tačiau puoselėjantį įvairovę. Taigi, Lietuvai ir Kaunui šis pripažinimas svarbus ne tik kaip priminimas apie šio paveldo išskirtinę vertę, tačiau tuo pat metu yra reikšmingas integracijos procesų su Europa žingsnis.

– Kaip galėtume tokį įvertinimą išnaudoti – ar tai galėtų padėti pritraukti, pavyzdžiui, ES lėšų Laisvės alėjos rekonstrukcijai?

– Kalbant apie privalumus, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad viena iš esminių paveldo įprasminimo prielaidų – jo vertės komunikacija. Šis ženklas ne tik suteiks teisę naudoti EPŽ logotipą, tačiau ir įtrauks Kauną į bendrąsias Europos paveldo komunikacijos strategijas.

Kitaip tariant, miesto populiarinimu bus rūpinamasi ne tik vietiniame, tačiau ir tarptautiniame lygmenyje. Taigi, galima tikėtis tam tikro teigiamo postūmio didinant žinomumą ne tik apie konkretų paveldo objektą, bet ir apie Kauną, apie Lietuvą.

Kitą vertus, Kaunas gavo svarų instrumentą kuriant miesto ateities viziją. Paveldas yra viena iš dedamųjų siekiant apibrėžti miesto veidą, jo tapatybę. Tarptautinis pripažinimas galėtų tapti puikiu impulsu permastyti, kaip ši vertybė galėtų prisidėti kuriant tvarų, modernios bei įtraukiančios kultūros miestą.

Nėra abejonės, siekiant pritraukti lėšų įvairiems miesto vystymo darbams, ši vertė gali tapti papildomu argumentu.

– Kitas žingsnis Kaunui – UNESCO įvertinimas? Kiek realu jį gauti?

– Svarbu suvokti, kad paveldo pripažinimas bei įvertinimas yra tik viena paveldosaugos procesų dalis. Tam, kad praeities palikimas taptų apčiuopiamu ir nepakeičiamu resursu kuriant miestą, kuriame gera gyventi, teks atlikti labai daug darbų.

Visų pirma teks paruošti strategiją, kaip objektų nešamą kultūrinę vertę pasitelkti kuo platesniame miesto interesų lauke, formuojant ne tik kultūrinius, tačiau ir infrastruktūros, socialinius, ekonominius miesto prioritetus. Jeigu šie procesai bus vaisingi, jeigu atrasime kelius kaip šį palikimą paversti vienu iš miesto raidos katalizatorių, bus galima kalbėti apie platesnį pripažinimą.

Kitą vertus, svarbu paminėti, kad būtent Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno išsakyta mintis apie galimą Kauno pripažinimą UNESCO lygmeniu tapo savotišku katalizatoriumi, paskatinusiu pažvelgti į šią architektūrą tarptautinės bendruomenės žvilgsniu.