Išvyko į Airiją
Namas, kuriame įvyko neįprastų padarinių sukėlęs konfliktas, nuosavybės teise priklauso dviem savininkams.
Pasak vienos iš bendraturčių Ingridos Šimanauskienės, realiai jai priklausė apie apie 40 proc. namo ploto, o kitam savininkui – apie 60 proc.
I. Šimanauskienė siekė susigrąžinti pirmame aukšte esantį kiek daugiau nei 10 kv. m ploto kambarį. Jame, pasak moters, ji gyveno nuo 1982 iki 2005 m., kai išvažiavo į Airiją. 2006 m., grįžusi iš Airijos, kaunietė, anot jos, nebegalėjo patekti į kambarį, nes jame įsikūrė namo bendraturtis giminaitis.
Apgailestauja: I. Šimanauskienė visada stengėsi būti geranoriška ir nesitikėjo, kad konfliktas nueis taip toli. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Bandė tartis taikiai
Kaip įrodymą, kad yra gyvenusi ginčo objektu tapusiose patalpose, I. Šimanauskienė vėliau, teismo proceso metu, pateikė maždaug prieš 20 metų darytas nuotraukas, kuriose matyti, kaip ji tame kambaryje rūpinasi kūdikiu.
Anot I. Šimanauskienės, giminaitis nenorėjo draugiškai susitarti dėl kambario sugrąžinimo.
„Jis taip ir pasakė – nieko iš manęs negausi, duok į teismą. Pasitarę su sutuoktiniu, taip ir padarėme. Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo palankus man. Giminaitis teismo sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, bet skundas buvo atmestas. Liko galioti pirmas nuosprendis, kuris įsiteisėjo šių metų lapkričio 30 d. Pasitarusi su advokate, giminaičiui geranoriškai daviau pakankamai laiko, kad galėtų tvarkingai išsikraustyti. Tačiau tai, kas buvo padaryta, peržengia visas ribas“, – sakė pašnekovė.
Neteko žado
Gruodžio 7 d. I. Šimanauskienės advokatė Raimonda Lazauskienė kambarį atlaisvinti turinčiam vyrui įteikė reikalavimą, kuriame primenamas teismo sprendimas ir nurodoma išsikraustyti iki gruodžio 16 d.
Nurodytą dieną patalpa buvo iškraustyta, tačiau į ją patekę I. Šimanauskienė ir jos sutuoktinis Romualdas neteko žado – sienos buvo ištepliotos fekalijomis, išmargintos nepadoriais, asmeniškai įžeidžiančiais užrašais, durys – išluptos, radiatoriai – nupjauti. Teko kviesti policiją.
R. Šimanauskas sakė, kad išsikraustymo dienos išvakarėse jau įtaręs, kad gali būti kažkokių netikėtumų, nes iš pirmame aukšte esančių patalpų sklido triukšmingi garsai.
Suniokota: kambario sienos ne tik iškeverzotos, bet ir išpurvintos. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Teko ardyti užtvarą
R. Šimanauskas pabrėžė, kad pasipiktinimą kelia ne tik suniokotas kambarys, bet ir kitos aplinkybės.
„Kambarys nuo mums priklausančių patalpų jau prieš daug metų savavališkai buvo atitvertas siena. Nors kaimynas pareiškė, kad patalpas atlaisvino, bet realiai nepaliko jokio šanso į tas patalpas patekti, todėl gruodžio 16 d. reikėjo ardyti sieną. Teko išimti durų langą, pjauti už durų pritvirtintus putplasčių sluoksnius ir daužyti gipskartonio plokštes“, – pasakojo R. Šimanauskas.
Išardę sieną, savininkai pateko į bendram naudojimui skirtą koridorių, kuriame buvo durys į teismo sprendimu grąžintą kambarį. Šiame durų nebuvo – tik polietileno uždanga.
Koridoriuje iš karto į akis krito pačioje matomiausioje vietoje iškeverzoti žodžiai iš užstalės dainos apie labai laukiamus svetelius.
Tačiau tai buvo tik kukli įžangą į keverzones, tankiai padengusias grąžintų patalpų sienas (pavyzdžiui, vienas švelnesnių užrašų – „gyvenimo atmatos“).
Liejo nuoskaudas
Atvykus „Kauno dienos“ žurnalistams, prie suniokotų patalpų susibūrė I. Šimanauskienei kambarį grąžinusio giminaičio šeima.
Tas žmogus tikrai turi sunkią negalią, bet niekada nemačiau, kad jis elgtųsi kaip beprotis.
Jos nariai tvirtino, kad teismo sprendimas, jų manymu, esą nėra vienareikšmiškas. Be to, tikino, kad teismo sprendimas atlaisvinti kambarį labai pakenkė sunkų neįgalumą turinčiam žmogui – bendraturčio giminaičiui, kuris pastaruosius metus tame kambaryje gyveno.
Kambarį giminaitei turėjusio atiduoti vyro sutuoktinė pasakojo, neva patalpas suniokojo sunkią negalią turintis sutuoktinio brolis. Tvirtino, kad dabar tas neįgalus žmogus labai stresuoja, nes nebegalės gyventi tame kambaryje, kuriame jam labai patiko, labai gerai jautėsi.
„Tie dalykai labai neigiamai paveikė ligonio būseną“, – pabrėžė moteris.
Keistenybės: užrašų turinys tarsi atskleidžia liguistas būsenas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Įžvelgia manipuliavimą
I. Šimanauskienė tvirtino, kad tokių pasakojimų neverta klausytis rimtai.
„Tas žmogus tikrai turi sunkią negalią, bet niekada nemačiau, kad jis elgtųsi kaip beprotis. Tuo ligotu žmogumi tiesiog bandoma manipuliuoti“, – neabejojo I. Šimanauskienė.
Kambarį grąžinti turėjusio ir jo suniokojimu įtariamo bendraturčio „Kauno diena“ paprašė atsiųsti paaiškinimus raštu, tačiau iki nurodyto laiko paaiškinimų nesulaukėme.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (KAVPK) „Kauno dienai“ patvirtino, kad pareigūnų ekipažas gruodžio 16 d. buvo iškviestas į dviem savininkams priklausantį gyvenamąjį namą.
Pareigūnai dabar aiškinasi įvykio aplinkybes. Gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnį – už turto sunaikinimą ar sugadinimą.
„Pareigūnai dabar aiškinasi įvykio aplinkybes. Gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnį – už turto sunaikinimą ar sugadinimą“, – informavo KAVPK atstovė Reda Zarauskienė.
Argumentai teisme
Teismo sprendime, kuriame konstatuojama, kad kambarys užimtas savavališkai ir jį privaloma grąžinti I. Šimanauskienei, sakoma:
„Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuosavybės teise valdo dalį Kaune esančio buto (…). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, esant būtinybei, turi galimybę apgyvendinti savo giminaičius kitame „jam nuosavybės teise priklausančiame turte.“
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jam turi būti nustatyta naudojimosi tvarka didesnėje namo dalyje, nes jis nuolat gyvena šiame name, o ieškovė planuoja jai priklausančio namo dalį parduoti. Anot teismo sprendimo, šių argumentų atsakovas nepagrindė įrodymais.
Nurodoma, kad atsakovas negalėjo pateikti įrodymų (pirkimo kvitų ir kt.), kad prižiūrėjo ir net remontavo patalpas, kurios vėliau tapo ginčo objektu. Anot atsakovo, jis negalėjo numatyti, kad reikia išsaugoti visus su patalpų remontu susijusius įrodymus (kvitus ir kt.).
Atsakovas, be kita ko, teisme tvirtino, kad dėl sienos, kurią teko išgriauti į kambarį norinčiai patekti Šimanauskų šeimai, neva geranoriškai susitarė ieškovės ir atsakovo motinos.
Naujausi komentarai