Nematė ribų

Į „Rekviem“ laidojimo namus rinkosi artimieji, draugai, buvę bendražygiai.

Fojė pasitiko A. Karaliaus nuotrauka, deganti žvakė, geltonos gėlės ir citata: „Kuo daugiau karo už lango, tuo daugiau paskutinės minutės viduje“. Tokį įrašą A. Karalius paliko socialiniuose tinkluose savo mirties dienos rytą.

Salėje padėtas A. Karaliaus leisto žurnalo „Arkitektas“ pirmasis numeris. Šis žodis buvo užklijuotas ir ant salės durų.

Atvykęs atsisveikinti su buvusiu bendražygiu architektas Linas Tuleikis apgailestavo, kad dažnai žmones pradedame vertinti tik tuomet, kai jų netenkame.

„Audrys buvo lietuviškos dirvos purentojas. Jam rūpėjo visi dalykai, ne tik architektūra. Jis nematė ribų, atskirties tarp architektūros ir kitų dalykų, socialinių dalykų. Jis buvo toks žmogus, kuris jungė kitus žmones. Visada ieškojo jungčių. Didelį dėmesį kreipė į jaunąją kartą, kad ją pažadintų, kad būtų, kas jį pakeičia. Tikiuosi, kad atsiras žmonių, kurie galės kompensuoti šią netektį“, – kalbėjo L. Tuleikis.

Paklaustas apie pamokas, gautas iš A. Karaliaus, jis sakė, kad tai labiau ne pamokos, o geri linksmi dalykai. „Jis buvo tam tikras moralizatorius. Panašus į kunigą. Dažnai skaitydavo pamokslus, savo pamokslus, žmonėms. Kai ką tai erzino. Bet jis tikėjo gėriu, kvietė jungtis prie jo“, – teigė architektas ir pridūrė, kad juos jungė požiūris į Kauną, siekis, kad miestas vėl būtų šlovingas.

Rūpėjo ne tik miestas

Buvę A. Karaliaus kolegos ir kartu nuveikti darbai liudija, kad A. Karaliui rūpėjo ne tik Kaunas, o architektūra, minties galia, kūrybinė laisvė ir kūrybinio polėkio nauda visai visuomenei.

Ne vienas A. Karalių pažinojęs ar turėjęs su juo reikalų po jo mirties atsivertė senus susirašinėjimus ir į juos pažvelgė naujai.

Taip padariusi pasakojo ir architektė Daiva Gasiūnienė. „Vakar vakare radau daug susirašinėjimų. Kartu su A. Karaliumi buvo nueita tikrai daug žingsnių. Be jo neįsivaizduočiau Panevėžio laiko, kai buvo kuriamas Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Jeigu ne A. Karalius, nežinau... Dėčiau klaustuką, ar šis menų centras šiandien stovėtų“, – dėstė architektė.

Ji pabrėžė, kad A. Karalius ne tik buvo šio centro architektūriniam konkursui pateiktų darbų recenzentas, bet ir palaikė labai labai sunkiame kelyje atsidūrusį S. Eidrigevičių. Palaikė itin daug su juo diskutuodamas, kalbėdamasis.

D. Gasiūnienė įvardijo A. Karaliaus indėlį ir į Anykščius. Jis dvejus metus kūrė koncepciją, virtusią Anykščių urbanistiniu memorandumu, kurį pasirašė visos politinės jėgos, nors tuo metu ir buvo neapibrėžtas politinis rinkiminis etapas.

Architektė pacitavo dalį susirašinėjimo su A. Karaliumi. „Labas dar kartą, Audry, pamiršau parašyti patį svarbiausią dalyką. Anykščių urbanistinis memorandumas – tai talentingo architekto Audrio Anykščiams sukurta parankinė knyga ambicingam tikslui – kultūros kurortui – siekti. Karalius atrašo: „Dėkui, na, šitą tai ant antkapio galėsiu užrašyti.“

Išlydėjimo detalės

A. Karaliaus dukra Urtė Karalaitė pasidalijo tokia atsisveikinimo ir išlydėjimo informacija dėl viešo atsisveikinimo su „Lietuvos kultūros ir meno pasauliui svarbiu visuomenės veikėju ir nepailstančiu tikrosios Kauno dvasios kurstytoju“ A. Karaliumi.

29 d. 11–21 val. paskutinis pabuvimas kartu vyks laidojimo namuose „Rekviem“, adresu Jonavos g. 41A, Kaunas.

30 d. 9–12 val. atsisveikinimas laidojimo namuose „Rekviem“.

12 val. išlydėjimas.

14 val. šv. Mišios Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Pajevonio kaime, Vilkaviškio rajone. Apie 15 val. laidotuvės Pajevonio kaimo kapinėse.

Ji pridūrė: „Karalius priims jūsų meilę ir pagarbą geltonos gėlės žiedo pavidalu.“