Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje pašarvota urna su daugybę dešimtmečių čia kūrusio Leonardo Zelčiaus pelenais. Atsisveikinti su Aktoriumi ėjo ir ėjo jo kūrybą pažinoję ir vertinę kauniečiai, kolegos.

Lemtingi Aktoriaus žodžiai

„Kaip tik turiu su savimi seniai išleistą lankstuką apie L.Zelčių kažkurio jo jubiliejinio gimtadienio proga. Tame lankstuke yra įrašyta jo mintis apie aktorystę:  „Nors aktoriaus menas trumpalaikis, tačiau autentiškas. Tikra kūryba nemiršta, o aktoriaus talentas, emocijos ir įtaiga neišnyksta – susilietę su žiūrovų jausmais, atgimsta jų dvasioje“, – telefonu citavo kolegos mintį aktorė Gražina Balandytė.

Jaunutę kaunietę studentę Romą Morkūnaitę, sutiktą kauniškiame teatre, kur pašarvota urna su Aktoriaus palaikais, matyt, stipriai palietė Aktoriaus talentas. „Nors mačiau L.Zelčių vaidinant tik televizijos seriale „Giminės“ ir keliuose senuose meniniuose filmuose, rodytuose per televiziją, tačiau nedvejodama galiu pasakyti – tai tikrai charizmatiška asmenybė“, – įsitikinusi mergina.

Išėjo pas žmoną

Tarsi patvirtindami jaunos kaunietės žodžius, į Nacionalinį Kauno dramos teatrą, kurio modernios afišos juodose blizgiuose rėmuose skelbė apie L.Zelčiaus mirtį, vakar nuo pat 11 val. pradėjo rinktis įvairaus amžiaus ir padėties kauniečiai. Prieš atėjusiųjų paskutinį kartą nusilenkti Aktoriui akis, scenos gilumoje, tarsi kaleidoskope keitėsi vaizdai, primenantys L.Zelčiaus vaidmenis.  

Anot Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovo Egidijaus Stanciko, L.Zelčius buvo nepaprasto talento nepakartojamas intelektualus aktorius, visa savo esybe paniręs į vaidmenis, teatrą ir šalia buvusius žmones, palaikęs ryšius su buvusiais kolegomis. „Antanas Žekas buvo vienas iš tokių kolegų ir būtent jis paskutinis iš mūsų kalbėjosi su L.Zelčiumi. Man atrodo, kad jis būtų gyvenęs ilgiau, jei ne Danutės Juronytės, ištikimos jo žmonos ir slaugytojos mirtis, po kurios jis pamažu pradėjo keliauti pas ją. Gaila, kad daug teatro žmonių, eilinių kauniečių dabar yra toli nuo teatro ir negali atsisveikinti su L.Zelčiumi“, – sakė E.Stancikas.

Scenos fanatikas

Ir iš tiesų – aktorė Gražina Balandytė šiuo metu išvykusi prie jūros. Aktorė širdingai prisiminė mirusį kolegą. „Aš buvau pakviesta dirbti į Kauno dramos teatrą tuo metu, kai L.Zelčius ir drauge su Maskvoje teatro meną studijavusia lietuvių aktorių grupe atvyko su savo fantastiniais diplominiais spektakliais. Pirmas mūsų bendras darbas scenoje buvo Antono Čechovo pjesėje „Trys seserys“. Jis vaidino Tuzenbachą, o aš – jo draugę Iriną. Tačiau širdin man labiau įstrigęs jo fantastiškas Moljero vaidmuo „Moljere“, kur jo žmoną vaidino jo tikroji žmona D.Juronytė. L.Zelčiaus vaidmenų įvairovė tiesiog stulbina – nuo Karlsono su propeleriu ant nugaros iki Protasovo iš Levo Tolstojaus“ „Gyvojo lavono“. Beje, L.Zelčius ir režisavo spektaklius. Jis man padarė didžiulę dovaną, pakvietęs vaidinti savo režisuotame spektaklyje „Viešbučio šeimininkė“ pagal Carlo Goldoni pjesę , –  prisiminė G.Blandytė.

Anot pašnekovės, L.Zelčius buvo nežmoniško temperamento aktorius. Tarsi jo viduje būtų buvusi suspausta kažkokia spyruoklė. Tai buvo scenos fanatikas, darbštuolis, ignoravęs net pertraukas repeticijų metu. Kartu jis buvo laimingas tėvas – labai džiaugdavosi savo dukromis Dovile ir Kristina, jų talentais. Gyrėsi tapęs seneliu ir proseneliu. „Ir labai mylėjo savo žmoną Danutę, buvo jai ištikimas visą gyvenimą. Ji atsilygino jam tuo pačiu. O gal ir daugiau“, – kalbėjo aktorė.

Darbštus, žmogiškas

Artima L.Zelčiaus žmonos ir šeimos draugė aktorė Birutė Raubaitė, kuri mokėsi su L.Zelčiumi Maskvos GITIS'e aktorystės, prisiminė: „Tai buvo apie 1948 metus Maskvoje, kur lietuvių grupė studijavo aktorystę. L.Zelčius atvažiavo iš Kauno teatro studijos. Buvo uždaras, atsidavęs studijoms, labai žingeidus studentas. Jis papildomai lankė režisūros, teatro kritikų paskaitas. Buvo labai stropus, gerai besimokantis studentas ir vienintelis iš mūsų gavo anuomet nemažą Stalino stipendiją. Su institute pastatytais spektakliais mes grįžome į Lietuvą ir drauge tapome Kauno dramos teatro branduoliu“. Pašnekovė kartu pabrėžė, kad L.Zelčius buvo ne tik puikus aktorius ir žmogus, bet ir geras partneris scenoje.

Teatro aktorius ir vyriausias administratorius Rimantas Štaras L.Zelčių pirmiausia pažino kaip režisierių, o paskui – ir kaip žmogų, drauge vaidindamas spektakliuose, kuriuos rodydavo įvairiuose Lietuvos miesteliuose. „Su juo buvo lengva visur. Jis buvo labai žmogiškas“, – lakoniškai reziumavo  R.Štaras.

Atsisveikinti su Leonardu Zelčiumi šiandien galima iki 21 val., o rytoj, liepos 15-ąją –  nuo 9 iki 11.30 val. Urna iš teatro išnešama 11.30 val.

Šv. Mišios už velionį bus aukojamos 12 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po Šv. Mišių – laidotuvės Petrašiūnų kapinėse.