Dairosi į Ameriką

"Procesas užtruks, kol perimsime savivaldybės žinion visą turtą. Tam reikalui daug dėmesio skirsime visus 2017 m. Teritoriją matome kaip savotišką Silicio slėnį", – viziją atskleidė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Dar 2009-aisiais Andriaus Kupčinsko vadovaujama miesto taryba nusprendė, kad Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postą iš Aukštosios Fredos reikia perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.

Jau tada buvo piešiama vizija, kad didžiulėje atlaisvintoje teritorijoje iškils modernūs visuomeninės paskirties pastatai, naujas stadionas su įvairioms sporto šakoms pritaikytu kompleksu, patrauklūs gyvenamieji būstai.

Prabilta apie būtinybę ieškoti investuotojų, tačiau iki dabar vis dar nėra iki galo aišku, kam bus panaudota tokia didelė teritorija patrauklioje miesto vietoje.

Nežino, kiek žemės?

"Pernai vyko urbanistinis idėjų konkursas, buvo daug idėjų, bet iš kurio nors vieno pasiūlymo parengti detalųjį planą nebuvo įmanoma. Dabar politikai turės apsispręsti, kaip elgtis toliau. Reikia atsižvelgti į miesto strateginį planą ir poreikius. Kaunas daugiau neturi laisvų teritorijų, todėl ir nepuolame stačia galva, reikia viską gerai apgalvoti", – tikino Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Jis priminė, kad kol kas teritorijos detalusis planas nėra parengtas.

Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus vedėjas negalėjo įvardyti tiksliai, kokio dydžio žemės teritorija vis dėlto atiteks miestui iškėlus gelbėtojų postą. Dar 2009 m., kai buvo sugalvoti šie mainai su kariuomene, kalbėta apie 35 ha, vėliau viešoje erdvėje minėti 34 ha, arba šiek tiek daugiau nei 30 ha.

Mieste, o ypač Centro pašonėje, ir vienas ar du hektarai yra didelis žemės plotas. "Kai suformuosime žemės sklypą prie turimų statinių, bus tiksliai žinoma, kiek tos žemės yra. Tikrai daugiau kaip 30 ha, nes miestas dar seniau buvo paėmęs numatomai gatvei nemažą gabalą žemės iš Aviacijos gamyklos", – aiškino N.Valatkevičius ir žadėjo, kad sklypo formavimo darbai prasidės jau netrukus.

"Savivaldybei priklausysiančioje teritorijoje atsiduria Aviacijos gamyklai priklausantys nekilnojamojo turto daiktai – aikštelės, gatvės. Buvo sudaryta komisija ir vyko derybos, kad jie mums tuos daiktus padovanotų arba išsikeltų. Dabar Turto skyrius baigia registruoti teritorijoje esančius statinius savivaldybės vardu. Kai tik gausime žinią, kad viskas padaryta, pradėsime rengti žemėtvarkos projektą ir suformuosime žemės sklypą prie esamų statinių, kad jau turėtume žvirblį rankoje", – aiškino N.Valatkevičius.

Žadėjo investuotojų antplūdį

2013 m. kovą tuometė miesto valdžia paskelbė, kad Belgijos bendrovė "Ghelamco" susidomėjo 35 ha teritorija Fredoje, į kurią galėtų investuoti apie 200 mln. eurų. Tokia naujiena pasklido po to, kai Kauno miesto savivaldybės delegacija dalyvavo Prancūzijoje, Kanuose, vykusioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje "MIPIM 2014".

Užsiminta, kad investicijomis Fredoje rimtai domėjosi tarptautinės bendrovės, veikiančios Azijoje ir Amerikoje, "FG Asset Management" atstovai, Olandijos kompanijos "Immo Finance" ir Vokietijos įmonės "ATAG Klockner&Cie" atstovai. Vėliau kalbos apie galimų investuotojų vizitus pritilo.

2014 m. miesto tarybos opozicijoje dirbę "Vieningo Kauno" nariai prabilo apie tai, kad savivaldybės delegacija į Kanus vyko pasiruošusi tik paskubomis ir paragino tuometę miesto valdžią organizuoti buvusios aviacijos gamyklos teritorijos urbanistinių koncepcijų konkursą, siekiant išvengti stichiško 34 ha teritorijos planavimo.

Akcentuota, kad tik gavus autoritetingų ekspertų rekomendacijas ir suformavus konkrečią savivaldybės užduotį galima žengti kitą žingsnį – skelbti konkursą, juolab, kad jau tada dairytasi į 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramą.

Konkurse siūlė viską

"Iš tiesų savivaldybė nebuvo suformulavusi, ką ji nori ten matyti, todėl lūkesčių pateisinti praktiškai buvo neįmanoma – nebuvo aišku, ką ten daryti", – atvirai pripažino konkursą rengusios viešosios įstaigos Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) direktorė Jūratė Merkevičienė.

Anot jos, buvo neblogų darbų, kuriuose siūlyta ir įvairių tipų gyvenamoji statyba, ir sporto salė, ir komerciniai pastatai, biurų pastatai. "Daugiau kaip 30 ha sklypas yra didžiulis. Laimėjo darbas, kur daug gyvenamųjų namų, urbanistinėmis ašimis sujungtų su miesto centru, statybų", – pridūrė J.Merkevičienė.

KAUET vadovė įsitikinusi, kad toks konkursas buvo reikalingas tam, kad miestas įsivaizduotų, ką ten galima planuoti. "Daug kas siūlė didelį stadioną, centrą visuomenės poreikiams, taip pat kaip reliktą palikti aerodromo kilimo ir tūpimo taką. Kadangi konkretaus užsakymo nebuvo, o teritorija didžiulė, visi siūlė viską, tik skirtingomis proporcijomis. Buvo išspręsti kai kurie susisiekimo ir transporto srautų klausimai – kaip transportas judės, kaip reikės susisiekti su miestu, kokios sankryžos. Žodžiu, buvo paanalizuotas rajonas, kuris daug metų buvo miestui neprieinamas. Kai jau bus kažkas realaus, bus medžiaga, kuria bus galima pasinaudoti. Tai buvo idėjinio lygio, o ne techninio projekto konkursas", – pastebėjo J.Merkevičienė.

Erdvė technologijų verslui

"Pernai surengtas urbanistinių idėjų konkursas atnešė šiek tiek aiškumo, bet nei architektai, nei mes galutiniu rezultatu nelikome patenkinti", – neslėpė V.Matijošaitis. Anot jo, greičiausiai reikės ir dar vieno konkurso, kuris padėtų privilioti ir potencialių investuotojų.

Pasak mero, apie patrauklią teritoriją yra informuota ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra "Investuok Lietuvoje".

"Kitais metais esame suplanavę į šią teritoriją investuoti 5 mln. eurų, kad būtų sutvarkyta visa reikalinga infrastruktūra. Tam bus panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos integruotoms teritorijoms", – tikino Kauno vadovas.

Anot jo, kol teritorija ir joje esantys statiniai dar nepriklauso savivaldybei, sunku įvertinti, kas ten galėtų atsirasti. "Sraigtasparnių angarą galbūt galima pritaikyti sporto reikmėms. Gražesnėse vietose prie šlaitų turėtų būti numatyta gyvenamųjų namų statyba. Pastatų aukštingumas ten negali būti didelis, nes teritorija patenka į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo apsauginę zoną. Dangoraižių ant kalno tikrai nestatysime. Kita teritorija turėtų būti skirta verslo reikmėms, bet ne gamybinei veiklai. Kaunas dar neturi Silicio slėnio", – šyptelėjo V.Matijošaitis.

2013–2023 m. Kauno miesto bendrojo plano koncepcijoje ši teritorija įvardyta kaip mišri gyvenamoji ir verslo zona.

Savivaldybė būstų nestatys?

Sklandė kalbos, kad miesto vadovai turi ketinimų atlaisvintoje teritorijoje statyti vadinamuosius municipalinius būstus.

"Kauno diena" ne kartą rašė apie skandalingai pagarsėjusius savivaldybės statytus daugiabučius K.Veverskio gatvėje. Apie 30 mln. eurų kainavusiuose namuose brokas pradėjo badyti akis vos įsikrausčius gyventojams, statybų peripetijomis domėjosi ir teisėsauga, tačiau šiuose būstuose gyvenančių žmonių bėdos nesibaigia.

Miesto meras V.Matijošaitis neigė kalbas, kad Aukštojoje Fredoje gali būti statomi savivaldybės būstai.

Pavyzdys JAV

Silicio slėnis – regionas JAV, esantis San Fransisko įlankos pakrantėje, Kalifornijoje. Laikomas JAV informacinių technologijų lopšiu, jame įsikūrė tūkstančiai IT įmonių. Anksčiau terminas buvo naudojamas apibūdinti regiono silicio mikroschemų gamintojus, bet dabar apibūdina visas aukštųjų technologijų verslo įmones šioje teritorijoje.

Kauno aviacijos gamyklos (Fredos) aerodromas

Tarpukariu Fredoje veikė Karo aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo gaminami lietuviški ir remontuojami užsienio konstrukcijų kariniai lėktuvai. Sovietmečiu aerodromo teritorijoje dislokuotas 367-asis atskiras sraigtasparnių pulkas.

2001 m. gruodžio 17 d. aerodrome atidarytas antrasis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas. Jame budi Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazės sraigtasparnių įgulos. Pagrindinės posto užduotys – paieškos ir gelbėjimo darbai virš Lietuvos Respublikos teritorijos ir teritorinių vandenų, taip pat transplantacijai, replantacijai ar mikrochirurginėms operacijoms reikalingų organų ar audinių transportavimas.

2009 m. gruodį nutarta Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrąjį paieškos ir gelbėjimo postą iš Aukštosios Fredos perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, o Fredos aerodromą uždaryti

S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome įrengtas Karinių oro pajėgų Paieškos gelbėjimo postas buvo pradėtas statyti 2014 m. pabaigoje. Projekto vertė – 3,7 mln. eurų. Kaune įkurtas Paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalį.