Besibaigiant metams, daug kam norisi atsikratyti nereikalingų daiktų kupros. Dešimtys kauniečių senienas už simbolinę kainą išstatė Bagažinių turguje, kur dalis jų rado naujus namus.

Neišvengta turgaus prekių

Prekybos miestelyje „Urmas“  paskutinį mėnesio sekmadienį vykusiame Bagažinių turguje būti prekiautojais kviesti visi žmonės, kurie turi nereikalingų daiktų. Miestiečiai agituojami neskubėti jų išmesti, nes galbūt atsiras naujas daikto šeimininkas. Čia prekiauti kviečiami ir pradedantys menininkai.

Prie pravertų automobilių bagažinių ant grindinio ar prekystalių bene daugiausia buvo siūloma drabužių, avalynės, indų, namų apyvokos daiktų, žaislų. Tarp tų, kurie atvežė parduoti savo asmeninius daiktus, buvo matyti ir kolekcininkų, pavyzdžiui, senų vinilinių plokštelių.

Šalia „bagažinininkų“ prisišliejo ir keletas vadinamųjų antikvarų, prekiaujančių laikrodžiais, papuošalais ar metalo dirbiniais. Dalelė prekeivių į Bagažinių turgaus erdvę atsikraustė su įprastomis naujomis turgaus prekėmis.

Nepatyrę prekybininkai prekes pateikia gana egzotiškai. Antai vienas vyriškis greta santechnikos ir kitokių detalių, batų, pardavinėjo du stiklainius agurkų, kurių sudėties tiksliai negalėjo pasakyti, mat juos gamino ne jis pats.

„Mano žmona nemėgsta acto, tai turbūt agurkai be acto“,- svarstė pardavėjas, už 3 litrų stiklainį su itin stambiais užraugtais agurkais prašęs 10 litų. „Na ir kas kad agurkai dideli, svarbu, kad jie kieti“, - paaiškino pardavėjas.

Išpardavė vienetinius kūrinius

Ne vienas prekeivis siūlė savus rankdarbius.  „Atvykome pirmą kartą, sekasi visai neblogai. Žmonės surenka, kas namuose nereikalinga ir atveža parduoti. Mes surinkome savo keramikos gaminių likučius, kurių nepardavėme kitur. Tampomės iš vieno kampo į kitą, tad nutarėme išparduoti už mažesnę kainą“, - pasakojo keramikas Marius.

Norint prekiauti Bagažinių turguje, atvykus į prekybos miestelio aptvertą automobilių stovėjimo aikštelės zoną tenka sumokėti 10 litų mokestį.

„Šis mokestis netruko atsipirkti, nors gaminius pardavėme ir už simbolinę kainą“, - džiaugėsi menininkas. Tuo pačiu spėjo pasidairyti į po kitų bagažines ar prekystalius. Antai iš vienos močiutės jis pirko ilgai išlaikytų vaškinių žvakių porą. „Dar pirkau laido. Parduotuvėje 10 m laido už 5 litus tikrai nenusipirksi“, - naudinga preke džiaugėsi jaunas vyras.

Prasimano pinigų degalams

Nuolatiniai Bagažinių turgaus lankytojai jau turėtų iš matymo pažinoti pensininką Algirdą Krikštaponį. Nuo pirmų dienų, kai atsirado Bagažinių turgus Kaune, vyras jame sukiojasi su nemenku bagažu.

„Ką daugiau daryti pensininkui? Per gyvenimą prisirinko visokių senienų – man jau 75-eri“, - šypsojosi guvus vyras. Jo prekių bagažas vis pasipildo – nereikalingų daiktų pardavimui parūpina giminės, draugai, pažįstami, tuštinantys namus, sandėliukus, garažus. Ir paties namuose vis ateina laikas su kažkuo atsisveikinti.

„Anksčiau visko reikėjo, buvau inžinierius, daug kuo domėjausi ir pirkau, tai ir prisikaupė daiktų, kuriuos gaila išmesti“, - pasakojo vyras.

Bagažinių turgus pensininkui tikra pramoga. Jis pabūna gryname ore, pabendrauja su žmonėmis, o šį tą pardavęs džiaugiasi gavęs pajamų degalams.

Nepaisant to, kad prekyba dabar apmokestinta, prekiauti vis tiek naudinga. „Anksčiau visai nereikėjo mokėti už prekybą. Matyt, kažkas palieka šiukšlių, teritoriją reikia valyti. Pavyzdžiui, kai yra sniego, reikia jį valyti, išvežti“, - apie apmokestinimo priežastis pasakojo vieną ar du kartus per mėnesį vykstančio Bagažinių turgaus senbuvis.

Po kitų prekeivių bagažines vyras dairosi tik tam, kad sužinotų, kokios yra panašių daiktų kainos, kad pats nepaprašytų per daug ar per mažai. „Esu dalyvavęs maždaug 30 kartų. Nevažiuoju tik tada, kai blogas oras arba kai tenka kur nors išvykti“, - pridūrė pašnekovas.

Interviu metu A.Krištaponis nepraleido pro akis potencialios pirkėjos, kuri čiupinėjo juostinę muzikinę kasetę. „Litas“, - šūktelėjo jai pensininkas. Vyras tikino, kad kasetės gana geidžiama prekė. Už simbolinę kainą galima įgyti ir patį magnetofoną.

“Pas mane vien senienos, šiuolaikinių daiktų čia nėra“, - patikino nuolatinis Bagažinių turgaus prekeivis. Daiktus, kurių nepavyksta per kelis kartus parduoti, jis išrūšiuoja ir, pavyzdžiui, priduoda į metalo laužą arba tiesiog išmeta.

Svetimi laiškai irgi sudomina

Kone kiekvienas, atvežęs savo senų drabužių, batų ar indų, pasidėjęs ir senų knygų. Kai kas jas viliasi parduoti ne kaip vertingus literatūros kūrinius, o kaip istorijos liudininkus. Antai Leonido Brežnevo „Atsiminimai“ ieškojo naujos knygų lentynos. Turguje buvo siūlama nemažai kitų rusų kalba parašytų leidinių.

Pasirodo, savo vertę turi ir laiškai. Antai ant senų knygų krūvos padėti sovietmečiu rašyti laiškai čia atsidūrė ne per klaidą. Pardavėjas Rimas už tris laiškus prašė lito.

Vyras paaiškino, kad laiškus perka senų atvirukų kolekcininkai. Esą jiems nesvarbus laiško ar pasveikinimo turinys, reikalingas pats atvirukas, vokas ar pašto ženklas ant jo. Pardavėjas teigė, kad laiškai nėra asmeninės vertybės.  „Tai bobulės laiškai nuo aukšto“, - šyptelėjo jis.

Prekeivis Rimas taip pat siūlė pirkti įvairius iš užsienio parvežtus naudotus daiktus. Tačiau Bagažinių turguje esą prekyba vyksta vangiai. „Per dieną surenku vos 50 litų, daiktus atiduodu po kelis litus. Kur matėte, kad krištolinę vazą pardavinėtų po 2 litus? Cirkas, ir tai niekas neperka. Sukrausiu viską ir ubagams atiduosiu“,  – žadėjo vyras.

Bagažinių turgaus organizatoriai skelbia, kad tai nėra komercinio pobūdžio prekyvietė, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje jau rengiami vadinamieji „blusų turgūs“.

„Bagažinių turguje žmonės neprekiauja nuolat, tai nėra veikla iš kurios jie užsidirba pragyvenimui arba gauna ženklią dalį savo pajamų. Čia jie atvyksta kartą ar keletą kartų per metus, kai susikaupia nereikalingų, nenaudojamų daiktų. Bagažinių turguje siekiama ne užsidirbti, o pabendrauti, susirasti bendraminčių, gerai praleisti laiką“, - rašoma Bagažinių turgaus interneto svetainėje.