Valdininkams neužteko penkerių metų parengti magistralės „Via Baltica“ kelio tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcijos dokumentų, tad artimiausiu metu neverta tikėtis Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų dar vienai eismo juostai tiesti.

Preliminariais skaičiavimais, antros eismo juostos tiesimas greta jau veikiančios ir magistralinio kelio pertvarkymas į automagistralę kainuotų apie 500 mln. litų, penktadienį rašo „Lietuvos žinios“.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo Algimanto Janušausko, užtrukus dokumentų rengimui, nebelieka vilties, kad magistralinio kelio rekonstrukcijai bus galima naudoti šio ES finansinio laikotarpio ES fondų lėšas.

Prieš keletą metų kelininkai tvirtino, kad „Via Baltica“ 34 kilometrų ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija laikoma prioritetiniu projektu, vėliau šis sumanymas atsidūrė rezervinių projektų sąrašuose, tačiau dabar visai nebeaišku, kada projektas realiai bus bent pajudintas iš mirties taško.

Apie būtinybę rekonstruoti prieš dvylika metų nutiestos magistralės „Via Baltica“ kelio ruožą prabilta vos užbaigus jo tiesimą. Jau pirmieji jo naudojimo metai parodė, kad kelio projektuotojai apsiriko apskaičiuodami transporto srautus – jau dabar jie gerokai didesni nei tikėtasi.

Dabar per parą šiuo keliu važiuoja 15 tūkst. automobilių, nors toks jų srautas prognozuotas 2020-iesiems.