Diskusijos, kad nuo kitų metų sausio gali būti panaikinta PVM lengvata šildymui ir teks mokėti ne 9, o 21 proc., sukėlė kauniečių nepasitenkinimą. Vakar šalies premjeras Algirdas Butkevičius suskubo raminti, kad galutinio sprendimo nėra.

Abejingų nėra

Dauguma kauniečių su viltimi gaudo kiekvieną naujieną apie energetikų pažadus, kad šildymas gali atpigti ir 20 proc. Tačiau šiuos planus gali sugriauti pasikeitęs PVM dydis.

Svarstoma nebepratęsti kelerius metus galiojančios 9 proc. PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Pagrindiniai argumentai – tai socialiai neteisinga ir nukenčia šalies biudžetas.

Šie svarstymai sulaukė aštrios kauniečių reakcijos. "Tegul iš pradžių sutvarko pašalpų mokėjimo tvarką, kad jas gautų tie, kuriems tikrai reikia. Būtų sutaupoma kur kas daugiau lėšų", – siūlė Laisvės al. kalbinta Jurgita Ignatavičienė.

Bute gyvenanti moteris teigė, kad, nebelikus PVM lengvatos, pabrangsiantis šildymas tikrai pasijus. "Sąskaitas dideles ir taip gaunu!" – piktinosi nedidelio būsto savininkė.

Prakalbus apie nelygybę, kad nuosavuose namuose gyvenantys žmonės tokios lengvatos neturi, prekybininke dirbanti J.Ignatavičienė nesigynė. "Lygybės reikia. Bet juk namus įsigyja ar pasistato ne vargingiausiai gyvenantieji", – svarstė kaunietė.

Laisvės al. kalbintas kelių specialistas Renatas Janulaitis gailėjo ne savęs, nes jau senokai persikraustęs į nuosavą namą, o tėvų. Jie toliau tebevargsta bute. Anot vyro, už savo trijų kambarių buto šildymą tėvai žiemą priversti sumokėti didelę dalį savo pensijos. "Būna, kad už šildymą jiems per mėnesį tenka sumokėti ir per 400 litų. O jeigu nebebus lengvatos", – bandė skaičiuoti vyras.

Į pokalbį apie artėjantį šildymo sezoną įsijungė ir daugiau praeivių. "Nereikia lyginti turinčiųjų autonominį šildymą ir centralizuotą. Pastarieji juk negali savo nuožiūra pasirinkti, kada jiems pradėti šildytis, kada baigti. Todėl ir PVM lengvatų jiems panaikinti negalima. Tegul lieka taip, kaip yra", – sakė buhaltere dirbanti Irma Vaitulevičienė.

Skriaustų ir taip nuskriaustus

Kauno daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Ričardas Kenstavičius kalbėjo dar kategoriškiau: "Tai nediskutuotina! Net nesuprantu, kaip gali kilti tokia mintis! Tai būtų papildomos valstybės pajamos iš žmonių, kurie ir taip sunkiai gyvena."

Jis siūlė pažiūrėti, kas gyvena daugiabučiuose. Anot pirmininko, daugiausia – jaunos šeimos ir pensininkai. "Kai bus normaliai padidinti atlyginimai ir pensijos, tada gal ir būtų laikas kalbėti apie tokios PVM lengvatos panaikinimą", – įsitikinęs R.Kenstavičius.

Asociacijos vadovas pabrėžė, kad žmonės daugiabučiuose gyvena ne iš gero gyvenimo. Vadinasi, kalbėjo pašnekovas, jie finansiškai neišgali gyventi kitur ir kitaip.

"Butuose gyvena ir turtuoliai. Kaune yra butų, kurių vertė – milijonas, bet tokių – vienetai. Tokių butų šildymas yra labai ekonomiškas", – teigė R.Kenstavičius.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius kalbėjo, kad apie jokią lygybę negali būti nė kalbos. "Individualiuose namuose, kur nėra centralizuoto šildymo, žmonės už šildymą moka mažiau. Šilumos tinklai plėšia nežmoniškus pinigus. Panaikinus lengvatą gyvenantiesiems butuose gyvenimas dar labiau pablogės", – mano E.Germanavičius.

Vyras pats jau keturiolika metų gyvena rekonstruotame sodo name. Pats įsigyja kurą – malkas, joms neturi jokių lengvatų. Namo su rūsiu, kuriame įrengtas dušas, skalbykla, šildomas plotas yra apie 60 kv. m. Visą šaltąjį periodą jis išsiverčia su 2 tūkst. litų. Šį rudenį šildymo sezoną jis jau pradėjo. Šildėsi kelias vėsesnes rugsėjo dienas. Nereikia šalti ir staigiai kritus temperatūrai lauke, kai oficialus šildymo sezonas daugiabučiams jau būna baigtas.

Sunerimo ir savivaldybė

Nebelikus 9 proc. PVM lengvatos centralizuotam šildymui, Kauno miesto savivaldybei tektų peržiūrėti biudžetą ir rasti papildomus 2,5 mln. litų. Tiek sudaro 12 proc., kuriais padidėtų PVM.

"Nebelikus lengvatos, daugiau lėšų reikėtų skirti kompensacijoms ir subsidijoms", – teigė Kauno miesto savivaldybės administratorius Dainius Ratkelis.

Vyriausybei padidinus PVM šilumai, gyventojams sąskaitos padidėtų 12 proc. "Tai galėtų padidinti gyventojų skolas šilumos tiekėjams, o šilumos tiekėjams reikėtų papildomų apyvartinių lėšų sumokėti padidėjusį PVM į valstybės biudžetą", – kalbėjo administracijos direktorius.

Pernai Kauno miesto savivaldybė kompensacijų už šildymą išmokėjo 19 613 mln. litų.

Ministerija nekomentuoja

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus siūlymo atsisakyti PVM lengvatos šildymui Finansų ministerija (FM) nekomentuoja.

"Kitų metų biudžeto projektas (PVM lengva glaudžiai su juo susijusi) dar neišėjo iš ministerijos. Tad jo kol kas nekomentuojame. Realu, kad tai bus ketvirtadienį", – atsakyme "Kauno dienai" teigė ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis.

PVM lengvatų tarifai

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas:

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.

Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius).

Laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei išskyrus leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto).

Keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais (maršrutus nustato Susisiekimo ministerija (jos įgaliota institucija) arba savivaldybės).

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas:

Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.

0 proc. PVM tarifas taikomas tam tikriems paslaugų teikimo ir prekių tiekimo sandoriams.

ES – 15 proc. tarifas

Atsinaujinus diskusijoms apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimą, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad minimalus šio mokesčio tarifas ES yra 15 proc.

"Ši diskusija iš tikrųjų užduoda gilesnius klausimus, tarp kurių – kokio apskritai dydžio turėtų būti PVM. Jeigu PVM būtų 3 ar 5 proc., mes turbūt apie tai nediskutuotume, reikia ar nereikia lengvatos šildymui. Šiaip ES leidžia mažiausią 15 proc. PVM dydį", – LRT radijui sakė Ž.Šilėnas.

Pasak jo, žmonės Lietuvoje už šildymą moka daug, o padidinus PVM, jie mokės dar daugiau: "Ši diskusija yra labai dviprasmiška, ir kiekviena pusė turi įdomių argumentų."

LLRI vadovas prognozuoja, kad finansų ministro Rimanto Šadžiaus siūlymas atsisakyti PVM lengvatos šildymui sulauks daug diskusijų Seime, nes artėja savivaldos rinkimai, o šildymas ir savivalda yra glaudžiai susiję.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigė, kad mokesčio lengvatą naikinti dabar ne laikas. Jo teigimu, centralizuoto šildymo naudotojai moka ir už valstybės kuro rezervą, kuriuo naudojasi ir individualių namų gyventojai.

"Daugiabučių namų gyventojai, turėdami šitą vienintelę lengvatą, suteikia lengvatas kitiems gyventojų sluoksniams, ypač individualiems. Šilumos tiekimo įmonės pagal teisės aktus turi laikyti rezervinį kurą ir, sumažinus dujų tiekimą valstybei, kad būtų užtikrintas patikimas dujų tiekimas individualių namų gyventojams, kad jie nesušaltų žiemą. Bet už tai moka daugiabučių gyventojai, kadangi tas rezervas kainuoja", – LRT radijui sakė V.Stasiūnas.

Anot jo, daugiabučių gyventojai miestams užtikrina švarią aplinką, nes jie aplinkos neteršia dūmais, o šilumos įmonės pereina prie vietinio biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimo.

Neoficialiomis BNS žiniomis, kitų metų biudžeto projektas apskaičiuotas be šildymo PVM lengvatos, tačiau valdančioji dauguma kol kas nėra vieninga, ar ją reikia panaikinti. Lengvatos panaikinimui, pasak neoficialių šaltinių, pritaria ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dabar PVM lengvata šildymui yra 9 proc., o standartinis PVM – 21 proc. Lengvata galioja nuo 2009-ųjų rugsėjo (iki tol buvo 5 proc.), ji kasmet vis pratęsiama ir dabar galioja iki šių metų pabaigos.