Neįsivaizduoju, kaip galima gyventi be savo namų. Užjaučiu tokius žmones, jei benamiais jie tapo todėl, kad atsitiko nelaimė. Užjausti negaliu tų, kurie pragėrė, prasvaigo savo gyvenimą ir liko gatvėje prie šiukšlių konteinerio. Niekam nėra lengva susitaikyti su rutina. Tai yra geriausią paros laiką nuo 8 iki 17 val. dirbti, o likusį laiką skirti šeimai. Ir tik tokiu atveju pramogoms lieka penktadienio vakaras ir šeštadienis- sekmadienis. Bet ir tai ne visada, kartais reikia pasirūpinti savo namais, giminaičiais ir po darbo savaitės nelieka laiko poilsiui. Tokį gyvenimo ritmą išugdo šeima ir mokykla.