Besikeičiantis Nemunas: tai dar tik pradžia

Akivaizdūs pasikeitimai

Pagal projekte numatytus pirmojo etapo darbus, iki šių metų pabaigos buvo numatyta pastatyti 100 bunų. Statytojai visus darbus atliko anksčiau, nei buvo numatyta.

Net ir kasdien bunų įrengimo darbų, dirbančios technikos nematantieji netruko pastebėti pokyčių. Dažną vasarą užpelkėjančios Nemuno pakrantės vietos tapo vandeningesnės arba virto pievomis, kai kur susiformavo poilsiui mieli smėlio paplūdimiai, atsirado galimybė bunų akmenimis nueiti kone iki Nemuno vidurio.

Ne mažiau svarbus laivybai Nemunu užmojis – planai statyti šliuzą ties Kauno hidroelektrine. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Kiekvieną vasarą Nemuną atrandi iš naujo. Jei vieną vasarą turėjai savo pamėgtą vietą, dar nereiškia, kad kitą vasarą ją rasi tokią pačią. Tačiau šių metų pokyčiams ilgo laiko nereikėjo. Jau po savaitės vieta, kurioje stovėjai, atrodo neatpažįstamai“, – pastebėjimais dalijosi Vilkijos apylinkėse su meškere prie Nemuno laiką mėgstantis leisti Gražvydas.

Žvejas šyptelėjo girdėjęs vyrų pastebėjimų, kad kaskart atvykę prie Nemuno iš naujo mokosi žvejoti. Neabejotinai jo minimi pastebėjimai susiję su Nemune vykstančiais darbais.

„Vaizdai keičiasi, žvejams gal ir patogiau. Stebime, kaip jie, įsitaisę ant bunų, žvejoja. Tam tikrose vietose bunos į Nemuną įsikišusios gana nemažai, tad žvejams atsiveria platesnės erdvės, didesni gyliai. Matome, kad jie naudojasi bunomis“, – pastebėjimais dalijosi Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Vis dėlto tai, kas nutiko vykstant pirmojo etapo darbams, nustebino ir pačius projekto vykdytojus.

„Nustebome, koks greitas bunų poveikis. Priminsiu, kad jos reikalingos tam, kad Nemunas natūraliai, savo natūralia tėkme sutvarkytų dugną, kad krantai nebūtų išplauti į šonus ir nevirstų bala. Tai ir nustebome, kaip greitai ėmė matytis rezultatas, nes tose vietose, kur bunos jau pastatytos, iš karto atsirado gelmė. Greičiau, nei buvo planuota“, – pasakojo V.Vinokurovas.

Pokyčiai gerina ir žuvų situaciją. Tam, kad žuvys iš Kuršių marių plauktų į Nemuną, jos turi jausti tam tikrą gėlo vandens pritekėjimą. Kai pagrindinė upės vaga sutvarkyta, toje atkarpoje – didesnis vandens debitas ir žuvims neršti lengviau. Tarp bunų susidaro sūkurėliai, kur žuvims yra labai tinkamos vietos.

Darbai tęsiami

Pagal ES finansuojamą projektą bus pastatyta arba suremontuota ne mažiau kaip 500 bunų nuo Kauno iki Kuršių marių – apie 225 km ruožas. Šalinant seklumas, sąnašos bus panaudotos bunoms statyti. Planuojama projekto pabaiga – 2023 m.

Šis projektas vyks trimis etapais: pirmas – Kauno mieste ir rajone, antras – Jurbarko ir Šakių rajonuose, trečias – Šilutės ir Pagėgių rajonų savivaldybių teritorijose. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų. Daugiau nei 23 mln. eurų iš šios sumos skirta iš ES fondų.

Nors tokio projekto Lietuvoje niekas nėra vykdęs, V.Vinokurovo teigimu, jis nuo pradžių buvo labai stipriai analizuojamas, todėl darbai vyksta sklandžiai. Pavyko ne tik neatsilikti nuo grafiko, bet netgi viršyti.

V.Vinokurovas tikisi, kad po metų laivybos Nemunu efektas bus dar labiau pastebimas. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Darbai tęsiami ir dabar. Kiek jie vyks žiemą, priklausys nuo oro sąlygų. Jei orai bus panašūs kaip dabar, darbai bus tęsiami visu tempu. Atšalus iki –10 °C ir daugiau, kai jau susidaro ižas, būtų skelbiama technologinė pertrauka. Tokia pertrauka projekte yra numatyta iki pavasario polaidžio pabaigos, tačiau iš esmės darbų eiga vertinama pagal realią situaciją“, – artimiausius planus minėjo VVKD generalinis direktorius.

Darbai krante vykdomi minimaliai. Pagrindiniai vyksta upėje, kur formuojamos bunos, jų šlaitai. Reikia įtvirtinti bunos galą upėje ir vadinamąją šaknį – jos dalį – krante, kad dėl gamtinių reiškinių nebūtų pažeidžiama bunos konstrukcija. Technika ir medžiagos pristatomos dvejopai: ir atplukdomos, ir atgabenamos įprastomis transporto priemonėmis, kur galima privažiuoti.

Netikėtumai ir pastebėjimai

Vis dėlto labiausiai nustebino ir džiugina tai, kad 100 pastatytų bunų jau davė rezultatą. Tose vietose, kuriose buvo problemų dėl Nemuno gylio, jau po mėnesio fiksuota, kad gylis padidėjo 7 cm, o dabar bunų poveikis dar didesnis.

„Dėl to šiek tiek teko koreguoti darbinį projektą, nes, padidėjus gyliams, turėjome pailginti plaukiojančių ekskavatorių specialias kojas, kad galima būtų dirbti dugne. Bet čia tokie darbiniai, einamieji dalykai, esminių staigmenų nebuvo, – pasakojo V.Vinokurovas. – Rengiant projektą buvo atliktas 3D upės skenavimas, todėl kažkokių netikėtumų, privertusių keisti projektinius sprendimus, nebuvo.“

Kaip nemalonią staigmeną VVKD vadovas minėjo pasklidusį gandą, kad bunoms naudojamos ne projekte numatytos medžiagos, o prastesnė ir pigesnės. „Gal tai buvo kai kurių asmenų pageidavimas sutrukdyti projektui, tačiau išaiškėjo, kad viskas buvo išgalvota, ir projektas vykdomas toliau. Nacionalinis transliuotojas pasigavo šį gandą, bet kai patikrino ir gavo ataskaitas, kurias patys ir užsakė, viskas baigėsi. Kadangi mėginiai buvo ištirti laboratorijoje, darbų stabdyti nereikėjo“, – labiau moralinį nesklandumą išskyrė V.Vinokurovas.

VVKD jau sulaukė atsiliepimų iš laivavedžių, kad situacija geresnė. V.Vinokurovas neabejoja, kad dar didelė bunų nauda išaiškės, kai vėl bus sausra. Pagal projektą, krante bunos turės būti sujungiamos su kranto linija iki tokio aukščio, kad per ledonešį visa buna būtų po vandeniu, o sausuoju metų laikotarpiu, navigacijos sezono metu, apie 1 m aukščiau nei projektinis vandens lygis.

„Kai būna sausra, tuos du vasaros mėnesius – liepą, rugpjūtį – laivybai kyla daug iššūkių. Tikimės, kad nuo šiol tuo laikotarpiu iššūkių laivybai jau nebus, o kai projektas bus baigtas, galėsime išlaikyti garantinius gylius, kad verslas galėtų drąsiai investuoti į laivus, baržas“, – perspektyvas dėstė V.Vinokurovas.

Mes labai prisidėsime prie ekologiško transporto, prie žaliojo kurso, tad socialiniai ekonominiai kaštai yra fantastiniai.

Didesnis laivybos intensyvumas buvo stebimas ir šią vasarą. V.Vinokurovo žiniomis, užsakyti nauji laivai, tačiau fiziškai jie gali atsirasti tik po pusantrų metų.

„Manome, kad po metų ar pusantrų laivyba Nemune labai pagyvės“, – neabejoja V.Vinokurovas.

Kelias – ir turistams

Neabejojama, kad, įgyvendinus šį bunų projektą, bus sudarytos palankios sąlygos vykdyti krovininę, keleivinę ir pramoginę laivybą Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu. Tai vadinama esminiu lūžiu gerinant laivybos sąlygas Nemunu, įskaitant ir sausmetį.

Prieš trejetą metų nedaug trūko, kad šis projektas būtų visai panaikintas. Lėšos buvo beveik perskirstytos. V.Vinokurovas sako, kad pats sudėtingiausias darbas ir buvo įrodyti, kad tai labai reikalingas ir svarbus projektas.

„Tam, kad šis projektas gautų finansavimą ir apskritai, kad tokio masto projektą Lietuvoje būtų galima vykdyti, per kelerius metus teko pereiti griežtų vertinimų filtrus. Vienas pagrindinių vertinimų, kai ES skiria lėšų, yra ekonominis ir socialinis naudingumas. Mes labai prisidėsime prie ekologiško transporto, prie žaliojo kurso, tad socialiniai ekonominiai kaštai yra fantastiniai“, – projekto naudą pabrėžė V.Vinokurovas.

VVKD vadovas pateikė palyginimą – vienas vilkikas iš Klaipėdos į Kauną atveža vieną konteinerį. Barža, kurią varo vienas variklis, bus galima atplukdyti 40 ir 80 konteinerių. Akivaizdi nauda, kuriai įrodyti nė nereikia jokių sudėtingų skaičiavimų.

„Tai labai naudingas projektas visai Lietuvai visomis prasmėmis, tai patvirtina ir skaičiavimai, – pridūrė V.Vinokurovas. – Gabenant krovinius laivais, santykinai maža oro tarša, nulinis avaringumas. Aiški ir ekonominė nauda, skaičiuojant pervežamo krovinio 1 t kainą už 1 km.“

Ne mažiau svarbiu laivybai Nemunu užmoju V.Vinokurovas vadina ir planus statyti šliuzą ties Algirdo Mykolo Brazausko hidroelektrine. „Įsivaizduokime, yra didžiulė upė, perkirsta į dvi upes. Sujungus aukštupį ir žemupį pačiame centre efektas bus didžiulis.“

Laivus keliantis šliuzas dar labiau paskatintų pramoginę ir pramoninę laivybą. Pasikrovus Klaipėdos uoste galima aprūpinti prekėmis ir kitomis medžiagomis aukštupio miestus.

„Perspektyvos didelės. Nereikia pamiršti, kad aukštupys pasiekia per Augustavo kanalą visą Europą. Mes, atverdami šliuzą, iš esmės sujungiame pamarį, Klaipėdos regioną su visa Europa ir turime smagų vandens kelią, kuriuo ir patys galime keliauti, ir turistų tikėtis“, – būsimu proveržiu džiaugėsi V.Vinokurovas.