Paskelbus, kad dėl prastos Lietuvos zoologijos sodo būklės Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija panaikino jo, kaip visateisio nario, statusą, pasipylė svarstymų, ar vieninteliam šalies zoologijos sodui ne laikas užverti duris.

Baltos vėliavos nekelia

Prieš du mėnesius pradėjęs dirbti naujasis Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas situacijos nedramatizuoja: esą tai būsiąs geras spyris į užpakalį. „zoologijos sodas nėra pašalintas iš tarptautinės organizacijos, tik pažemino mūsų statusą: buvome visateisiai nariai, o dabar esame kandidatai“, – padėtį patikslino A.Didžiokas.

Priežastys, kodėl taip atsitiko, esą paprastos: „Sodą reikia iš esmės atnaujinti.“

Asociacijos pateiktame rašte išvardyti keli punktai, kurių zoologijos sodas nebeatitinka: blogos gyvūnų laikymo sąlygos, per mažas narvų plotas, pasenusi įranga. Tikrintojams užliuvo babuinų būstas, meškų voljeras, kuriame negali gyventi ne tik meškos, bet ir joks gyvūnas. Liūto voljero vidinės patalpos – per mažos. „Čia kelios konkrečios problemos, kurias įvardijo Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija“, – sakė A.Didžiokas.

Pasitaisyti – penkeri metai

Lietuvos zoologijos sodas į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją (EAZA) priimtas 1992 m. Lemtingas patikrinimas, po kurio Zoologijos sodas neteko savo statuso, įvyko šių metų vasarį – paskutinėmis buvusio direktoriaus Vaclovo Dumčiaus darbo dienomis.

Asociacija zoologijos sodą įpareigojo per penkerius metus pašalinti trūkumus, kitaip jis neteks ir kandidato statuso. „Jeigu mums pavyks susitvarkyti anksčiau, galėsime juos pasikviesti, kad įvertintų, ar viskas yra gerai. Tada anksčiau laiko vėl tapsime visateisiais asociacijos nariais“, – viltingai nusiteikęs kalbėjo naujasis zoologijos sodo direktorius.

Labiausiai visus lietuvius gąsdina, kaip šio statuso netekimas paveiks zoologijos sodo darbą, ar dėl to nebadaus gyvūnai. „Tai neužkirs kelio gauti europinių lėšų, tai nėra toks skausmingas dalykas, kaip daugelis mano, – tiesiog turėsime pasitempti, kad galėtume vėl pretenduoti į visateisių narių statusą“, – aiškino A.Didžiokas.

Esminis nepatogumas – zoologijos sodas gyvūnų galės įsigyti tik su  asociacijos leidimu. „Mums priskirtas mentorius, konsultuosiantis visais klausimais, padėsiantis spręsti esamas problemas“, – užsiminė direktorius.

Nauja sodo vizija

Ne vienus metus kalbėta, kad zoologijos sodui reikia riebios finansinės injekcijos, tik taip sodas taps šiuolaikiškas. Bet tik pernai Aplinkos ministerija, kuriai pavaldus Zoologijos sodas, tarsi praregėjo: pradėta rengti galimybių studija, atskleidžianti visus zoologijos sodo trūkumus, nubrėžianti kryptį, kur link plėtoti šį kauniečių vaikystėje pamėgtą objektą.

„Iki finišo liko du mėnesiai, tada jau turėsime galimybių studiją“, – žadėjo Zoologijos sodo direktorius A.Didžiokas.

Be galimybių studijos rengiamas ir zoologijos sodo teritorijos detalusis planas. Bet šis darbas užtruks ilgiau, nes reikia gauti visų kaimyninių sklypų savininkų sutikimus, be to, derinimai su įvairiomis institucijomis trunka ne vieną mėnesį. Direktoriaus nuomone, iki Naujųjų metų, t. y. 2014 m. sausio, jis turėtų būti patvirtintas. Tada jau bus galima pradėti rengti sodo rekonstrukcijos techninį projektą", – darbų eilę vardijo A.Didžiokas.

Galimybių studija nubrėš gaires, kaip galėtų atrodyti rekonstruotas zoologijos sodas, tačiau įgyvendinti visiems sumanymams, be abejo, reikės pinigų. Ir gana nemažos sumos. Direktorius įsitikinęs, kad Lietuvos zoologijos sodas yra vertas vadintis turistų traukos centru, bet tam reikia ne vieno ir ne dešimties milijonų litų.

„Tigro voljero remontas kainavo apie 1 mln. litų. Labai paprasta suskaičiuoti, kiek reikės pinigų, sode – apie 60 statinių“, – skaičiavo A.Didžiokas, kuris žino, kad kai kurie užsienio zoologijos sodai vieno voljero rekonstrukcijai išleidžia ir iki 69 mln. eurų.

Plačiau apie tai skaitykite dienraščio „Kauno diena“ antradienio, gegužės 14 d., numeryje.