Daugiau nei trečdalis savivaldybės įstaigų, bendrovių ir įmonių elektros energiją jau perka bendrai. Per metus planuota sutaupyti 3–4 mln. litų, tačiau dabar prognozuojama kur kas kuklesnė suma.

Laimėjo vilniečiai

Liberalizavus elektros rinką,  Kauno miesto taryba nusprendė, kad elektros energiją visoms savo valdomoms bendrovėms, įstaigoms geriau būtų pirkti iš vieno tiekėjo.

Paskelbtą konkursą rugpjūtį laimėjo bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ antrinė įmonė iš Vilniaus „Energijos tiekimas“.

Savivaldybė su bendrove pasirašė preliminarią elektros energijos pirkimo sutartį, pagal kurią viena kilovatvalandė (kWh) elektros energijos kainuos 16,28 cento.

Anksčiau elektros energijos kainos vidurkis, kurį mokėdavo savivaldybės įmonės, viršijo 17 ct/kWh.

Pasak savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijos skyriaus vedėjo Raimondo Mačikėno, ši preliminari sutartis neužkerta kelio savivaldybės įmonėms ieškoti pigiau elektrą tiekiančio tiekėjo.

„Tai nėra prievolė. Juk negalime garantuoti, pavyzdžiui, kokiai savo įmonei, kad šioje sutartyje siūloma kaina visada bus mažesnė už tą, kurią siūlo kitas tiekėjas. Vis dėlto  vien tai, kad paskelbėme tokį konkursą – didelis laimėjimas ekonomine prasme“, –  aiškino vedėjas.

Nauda smulkiesiems

Jo teigimu, tokia preliminari sutartis bus labai naudinga smulkiesiems savivaldybės elektros vartotojams, kurie naudoja nedaug elektros energijos.

„Biblioteka ar vaikų darželis patenka į ypač mažai energijos suvartojančių įstaigų kategoriją. Jie per metus už elektrą sumoka 10 tūkst. litų. Anksčiau jiems buvo sunku atskirai derėtis dėl mažesnės kainos. Savivaldybei pasirašius preliminarią sutartį, jokių kliūčių neliko. Viską išspręsti galima per vieną dieną“, – privalumus vardijo R. Mačikėnas.

Lyderiauja vandens tiekėjai

Pagal dabartinius savivaldybės Energetikos skyriaus skaičiavimus, tarp savivaldybės bendrovių net trečdalį visos elektros energijos suvartoja „Kauno vandenys“. Lyderių viršūnėje taip pat rikiuojasi ir „Autrolis“, „Kauno gatvių apšvietimas“ ir „Kauno energija“.

Skaičiuojama, kad „Kauno vandenys“ sunaudoja 25 mln. kWh energijos, antroje pozicijoje esantis „Autrolis“ – 15 mln. kWh per metus

Vandens tiekėjai iki šiol mokėjo mažiausią kainą tarp visų savivaldybės įstaigų – 17,3 ct/kWh, „Autrolis“ – 17,9 ct.

Energetikos skyriaus ir Įmonių valdymo poskyrio duomenimis, visos šios bendrovės, išskyrus „Kauno energiją“, jau turi pasirašytas naujas sutartis. Be jų, šias metines sutartis jau pasirašė „Kauno švara“, „Kauno planas“, Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis, „Kauno autobusai“, Laboratorinių tyrimų centras.

Dėl likusių bendrovių informacijos kol kas savivaldybė neturi, tačiau pagal preliminarius atsakymus visos tokias sutartis pasirašyti žada.

Sudarys ne visi

Be „Kauno energijos“, mažesniu tarifu elektrą perka ir „Kauno aikštelė“, tad ji sutarties su savivaldybės išrinktu centralizuotu tiekėju taip pat nesudarys.

Energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitiekūno teigimu, šiandien sutartis yra sudarę 85 iš 228 savivaldybės įmonės, įstaigos ir bendrovės.

Paklaustas, ar dėl to, kad „Kauno energija“ tokios sutarties nesudarys, nesumažės planuota sutaupyti pinigų suma, A.Vaitiekūnas abejojo.

„Ne, tikrai ne. Juk geriau, jei jie pirks mažesne kaina. Vienintelis motyvas atsisakyti pasirašyti mūsų siūlomą sutartį – mažesnis tarifas“, – tikino jis.

Jo teigimu, sutarčių pasirašymas tarp savivaldybės įmonių, bendrovių tebevyksta, o pirmieji tikslūs skaičiai, kiek pavyko sutaupyti, bus matyti tik po gero pusmečio.

„Pavyzdžiui, anksčiau kai kurios švietimo įstaigos, pvz., darželiai, turėjo vieną tarifą, kuris buvo nustatytas sutartimi su garantiniu tiekėju, įmone „Lesto“. Jis siekė beveik 50 ct/kWh. Be abejo, buvo įmonių, kurios turėjo sutartį ir anksčiau su nepriklausomu tiekėju, tačiau tas tarifas siekė 17 ct/kWh, o tai šiek tiek brangiau, nei siūloma dabar“, – aiškino vedėjas.

Gali subliūkšti

Jo teigimu, sulaukta ne vieno skambučio iš kitų miestų savivaldybių su užklausimais apie tokios tvarkos teikiamą naudą – naująja pirkimo tvarka domėjosi ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

„Kiek sutaupysime? Keblokas skaičiavimas, nes viskas priklauso nuo to, kiek įmonių iš 228 sudarys sutartis su naujuoju tiekėju. Skaičiavome, jei visos sudaro, sutaupome 3–4 mln. litų, tačiau, kaip matote, gyvenime yra kitaip. Vis dėlto, kad sutaupysime, tai, be abejo. Tikslius skaičius pasakysime po pusės metų“, – žadėjo A. Vaitiekūnas.