Centrinio pašto pastato ateitis kol kas neaiški

Dar nėra atsakymo

„Vienareikšmiško atsakymo, kaip geriau panaudoti šį pastatą, galimybių studija tikriausiai nepateiks. Kai ne taip seniai buvo susitikimas Kauno savivaldybėje, kur dalyvavo abu vicemerai, pakartota mero pozicija: savivaldybei to pastato nereikia. Bet Kauno merui rūpi jo sutvarkymas“, – sakė kultūros ministro pavaduotojas Rimantas Mikaitis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dabar vadovaujanti Jurgita Šiugždinienė, būdama Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, netgi buvo parengusi Tarybos sprendimo projektą, kviesdama Kauno politikus palaikyti siūlymą įsteigti Centriniame pašte Lietuvos architektūros centrą. Ji akcentavo, kad Kauno centrinis paštas kaip tik yra tas statinys, kuriam siekiama gauti UNESCO Pasaulio paveldo objekto statusą. Savivaldybė, J.Šiugždinienės nuomone, „neturėtų stovėti nuošalyje“, bet pati perimti paveldo objektą – pašto rūmus ir ieškoti galimybių juos įveiklinti, panaudodama ES ir kitų šaltinių lėšas  pastatui atnaujinti.

Savivaldybei nereikia

Mokslo muziejų Nemuno saloje dabar sparčiai statanti Kauno miesto savivaldybė Centrinio pašto perimti nepanoro. Dar 2019-iesiems baigiantis pareikšta Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio pozicija buvo tokia: savivaldybei šio pastato nereikia, ir geriausias variantas būtų jį parduoti, kad naujas savininkas pats pasirūpintų tuo paveldo objektu ir nuspręstų, ką jame daryti.

Baigiantis 2021-ųjų vasarai, mero patarėjas Tomas Jarusevičius patvirtino, kad savivaldybės vadovo nuomonė nepasikeitė, – savivaldos reikmėms Kauno centrinio pašto nereikia. Anot patarėjo, meras ir dabar sako: „Man svarbu, kad pastatas būtų sutvarkytas, gražus ir kad jis būtų gyvas, kaip kiti Laisvės alėjos pastatai.“

Tikiu, kad bus numatyta ir kaip Kauno centrinio pašto pastatą perimti iš dabartinio savininko.

Unikalus pastatas

ELTA primena, kad pašto veiklai Kauno centrinio pašto pastatas nenaudojamas jau ne vienus metus. Pernai prasidėjus skiepijimams nuo COVID-19 infekcijos, Kauno centriniame pašte savivaldybė pabandė įkurdinti vakcinacijos centrą. Bet po kurio laiko rado kur kas patogesnį sprendimą – toks centras įsteigtas kur kas didesnėje ir patogesnėje erdvėje, daugiau nei 10 mln. eurų kainavusioje ką tik pastatytoje Ledo arenoje, dėl pandemijos iki šiol nepradėjusioje veikti pagal savo tiesioginę paskirtį. Dabar vakcinavimo centras norinčiųjų pasiskiepyti srautus dalijasi su dviem skiepų autobusais, tad gal kauniečiai žiemos sporto mėgėjai greitai atgaus savo naujus Ledo rūmus.

Tarpukariu Kauno centre iškilę pagal architekto Felikso Vizbaro projektą pašto rūmai duris lankytojams atvėrė 1932-aisiais. Jiems atnaujinti šiuo metu reikia nemažų pinigų, tad valstybinė įmonė „Lietuvos paštas“ buvo nutarusi tiek šį, tiek Vilniaus bei Klaipėdos centrinius paštus parduoti. Kilus visuomenės pasipriešinimui, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto statinių pardavimą įmonės valdyba sustabdė. Tačiau pardavimo variantas galutinai neatmestas.

Laukia studijos

„Daug kas gali priklausyti nuo galimybių studijose suformuluotų išvadų ir pasiūlymų, scenarijų, kuriuos teks visoms suinteresuotoms institucijoms rimtai išnagrinėti. Tartis su visuomenės atstovais ir tada teikti Vyriausybei galimą sprendimą“, – teigė kultūros ministro pavaduotojas.

„Tikiu, kad bus numatyta ir kaip Kauno centrinio pašto pastatą perimti iš dabartinio savininko. Bus rasti sprendimai dėl akcijų, dėl statinio būklės sutvarkymo. Viliuosi, kad būtent šia linkme judama. Galimybių studijai užbaigti numatytas terminas – iki rugsėjo 1-osios. Siekis irgi aiškus: kad vienas iš laikinosios sostinės reprezentacinių, modernizmo architektūros perlų – Kauno centrinio pašto pastatas, kultūros ir istorijos paveldas, būtų prieinamas visuomenei ir kuo geriau galėtų jai tarnauti“, – pridūrė R.Mikaitis.