Liko neišgirsti

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) pasiūlymo įsigyti Centrinį pastatą miesto taryba nusprendė nesvarstyti – papildomas klausimas į darbotvarkę įtrauktas nebuvo.

"Gaila, kad valdantieji nepripažįsta, kad tai yra svarbus miestui klausimas. Socialdemokratai bando vyniotis iš padėties ir aiškina, kad jie parengs kitokį sprendimą, bet kol kas iš jų pusės – tik deklaracijos", – sakė opozicijos lyderis Andrius Kupčinskas.

Anot jo, sprendimo projekte buvo siūloma kreiptis į Vyriausybę, kad ji iš "Lietuvos pašto" įstatinio kapitalo išbrauktų Laisvės al. 102 pastatą, perduotų Susisiekimo ministerijai, o ji perleistų jį Kauno savivaldybei. A.Kupčinskas tikino, kad praėjusią kadenciją ne kartą teko svarstyti panašius klausimus, tačiau visa politinė valia turi gimti taryboje, ir politikai turi nuspręsti, kad miestui tokio pastato reikia.

"Faktas, kad pastatas yra reikalingas. Kauno miesto muziejus neturi kur keltis, o dar jie turi nemažą archyvą. Rengiantis tapti Europos kultūros sostine, būtų labai gera vieta šiame pastate įkurdinti ir centrinę būstinę. Miestas, kuris pabrėžia savo architektūrą, paveldą, gavęs Europos paveldo ženklą puikiai šias erdves išnaudotų", – įsitikinęs A.Kupčinskas.

Pastatu niekas nesirūpina

Politiko teigimu, į tokius pastatus sunkiai ateina verslininkai, nes paveldo institucijos užveržia apynasrius, todėl remontuoti tampa labai brangu. Savivaldybė galėtų pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis, nes Centrinio pašto pastatas priskiriamas Žaliakalnio susijusiai teritorijai, todėl remontą būtų galima padengti ir ES pinigais.

"Pastatas antrus metus stovi tuščias, nes Lietuvos paštas jau įsikėlęs į savo logistikos centrą. Dabar naudojama tik centrinė salė. Mes patys buvome visas patalpas išnarstę ir matėme, kad tai galima pritaikyti savivaldybės reikmės", – priminė A.Kupčinskas.

Jo manymu, Lietuvos paštas Kauno paveldu nesirūpina ir to ateityje neketina daryti. Opozicijos lyderis tikino, kad žiemą Centrinis paštas nešildomas, todėl pastato būklė tik prastės. O kol savivaldybė nėra šeimininkė, ji nieko daryti negali. A.Kupčinsko svarstymu, iš miesto biudžeto taip pat galėtų būti skiriami pinigai, ir palaipsniui pastatas vėl atgytų.

Visų neišgelbės

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis svarstė, kad konservatorių kalbos apie Centrinį paštą tėra tuščios deklaracijos. Jo teigimu, tą patį galima sakyti ir dėl Lietuvos banko bei "Pienocentro" pastatų.

Kitas mero pavaduotojas Simonas Kairys, atsakingas už kultūrą, sakė, kad toks pastatas miestui iš tiesų būtų reikalingas. Čia galėtų įsikurti ir dalis muziejaus ar menininkų rezidencijos, tačiau reikia ieškoti geriausių sprendimų, nes viskam reikia ieškoti finansinio pagrindimo.

"Tai ir derybos su Vyriausybe, ir sąnaudų įvertinimas, nes Centrinį paštą neužtenka tiesiog gauti, jį reikia sutvarkyti ir išlaikyti. Bendrai tokias iniciatyvas vertinu pozityviai, tik nesinorėtų, kad kiekvieną prastos būklės pastatą savivaldybė turėtų gelbėti. Turi visi tarpukario modernizmo pastatų valdytojai sėsti prie bendro stalo ir aiškintis, kaip viską sutvarkyti", – sakė S.Kairys.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 m. statyti Centrinio pašto rūmai yra vienas svarbiausių tarpukario Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo ir tautinio stiliaus elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.

Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 m.