Cepelinų sostine vadinamoje Karmėlavoje „nutūps“ skraidančių cepelinų skulptūra

Įdomu tai, kad kūrėjams „pozavo“ ką tik išvirti cepelinai. Sumanymui įgyvendinti buvo pakviesti seniūnijos bendruomenės nariai, kurie dalyvavo gaminant cepelinus. Daugiau nei pusę kilogramo sveriančius didžkukulius S. Eckeris nuskenavo specialiomis 3D priemonėmis. Pagal vizualizacijas bus sukurta skulptūra „Skraidantys Cepelinai_Flying Cepelinai“, praneša projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovė Indrė Sekevičienė. Ji dar mini, kad skulptoriaus A. Šlapiko kūrybinis indėlis neaplenks ir Rokų, kuriuose kuriama mitinio paukščio, Roko, skulptūra.

A.Šlapiko, S.Ecker vizualizacija

Penkiolika Kauno rajono miestų ir miestelių bendruomenių, projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyvių, jau surengė ir dar rengiasi gausybei renginių, turinčių vieną vertybinę giją. Jų formos ir temos – labai įvairios: seniūnijos kviečia į tvarumo festivalius, bendruomenių spektaklius, įvairias dirbtuves, koncertus.

„Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ ne tik atveria daugiau galimybių Kauno rajono miestelių gyventojams susipažinti su profesionaliuoju menu, bet ir įtraukia bendruomenes į kūrybos procesą. Tai – ypač svarbu labiau atitolusių vietovių gyventojams. Smagu, kad tuose miesteliuose lieka ir išliekamąją vertę turinčių kūrinių. Akį džiugina spalvinga sieninė tapyba Kulautuvoje, Vilkijoje, Linksmakalnyje. Kartu su „Kaunas 2022“ komanda Zapyškyje planuojame įrengti plaukiojantį sodą, kuriame būtų vietos parodoms, filmų peržiūroms, diskusijoms, maloniam pabuvimui ant vandens. Tokie projektai džiugina, nes jie plečia žmonių galimybes turiningai leisti laiką“, – teigė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas.

Kiekviena Kauno rajono seniūnija, kurdama, juolab tęsdama savo tradicinius renginius, užgimusius gerokai anksčiau, nei pradėtas vykdyti Europos kultūros sostinės projektas, atsižvelgia į savo kontekstą – vietos tradicijas, istoriją, tarpusavio santykius, žaidžia ir eksperimentuoja, nagrinėdamos svarbias temas, ir visa tai daro kartu.

„Šiuolaikinės seniūnijos“ – tai Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas, kurio metu yra siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes ir puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių. Projekto pradžia įvyko 2019-aisiais. Jis subūrė 15 Kauno rajono seniūnijų: Akademiją, Babtus, Domeikavą, Ežerėlį, Garliavos apylinkes, Kačerginę, Karmėlavą, Kulautuvą, Lapes, Linksmakalnį, Raudondvarį, Ringaudus, Rokus, Samylus bei Vilkiją.

Pasak I. Sekevičienės, „Šiuolaikinių seniūnijų“ dalyviai, bandydami įvairias meno formas, atrado savo tapatumą ir ruošia programą, kuri sujungs 2021-uosius ir 2022-uosius metus. Didžioji dalis šių metų renginių yra tarsi repeticijos to, kas vyks 2022-aisiais. Lapių seniūnija tęsia tvarumo temą ir šįmet dirba su tekstile: dirbtuvėse iš bendruomenėje surinktų medžiagų gamina hamakus, kurie džiugins hamakų erdvėje, o veiklas vainikuos Lapių tvarumo festivalis. Hamakus kuria bendruomenės nariai su menininke A. Geguže. Tvarumo temą vysto ir Samylų seniūnija, kartu su menininku Marijumi Gvildžiu nagrinėjanti žemės meno temą, o rugsėjo mėnesį švęsianti Žemės meno festivalį.

Raudondvaris jau liepos 15 d. kartu su menininkais A. Grigu ir M. Pinigiu atvers jaunimo erdvę. Taip pat seniūnijoje vis intensyviau ruošiamasi ir kitų metų šventei, kurios metu visuomenei bus pristatytas bendruomenės narių kurtas spektaklis.

Vilkijoje liepos 24 d. vyks vidurvasario šventė „Kelkis ir judėk Vilkijoje 2021“, kurioje bus pristatoma kartu su atlikėju Medonu sukurta Vilkijos miestelio daina ir M. Gvildžio kinetinė skulptūra. Kačerginė atsigręžia į rašymo tradiciją ir drauge su rašytoja Enrika Striogaite bei fotografu Remiu Ščerbausku kuria Kačerginės pasakojimų rinkinį, paremtą vietos gyventojų prisiminimais ir istorijomis apie miestelį. Rinkinio pristatymas vyks 2022-aisiais, o šiemet Kačerginė vilios ir klasikine muzika, koncertai prasidės rugpjūtį ir tęsis iki rugsėjo 5-osios.

Babtai kurs keliaujančią laboratoriją, jungsiančią Sitkūnus, Pagynę ir Panevėžiuką. Liepos 24 d. Babtų bendruomenė kvies atvykti ir pasidžiaugti bendrais rezultatais. Ežerėlyje birželio mėnesį vyko fotografijos menininkų rezidencijos, o Garliavos apylinkės liepos 24–25 d. norintys su menininku Eugenijumi Šuldiakovu tęs kelionę per fantastinį „steampunk“ žanrą.

Kulautuvoje rugsėjo 18 d. numatyta bendruomenės šventė, pasirodys pirmieji režisieriaus E. Kvoščiausko kūrybinio proceso su bendruomene rezultatai, greitu metu bus galima išvysti menininkų D. Karaliaus ir G. Akelienės drauge su bendruomene sukurtus meno kūrinius. Į Linksmakalnį atvyksta užsienio menininkė, skulptorė M. B. Norheim, kuri prisidės prie angelų miestelio tapatybės stiprinimo. Menininkės kūryba bus pristatyta Linksmakalnio šventėje rugsėjo mėnesį. Iki rugsėjo 4 d. šios seniūnijos jaunimui užsiėmimus ves šiuolaikinio cirko artistas D. Kunsmanas.

Rekordiškai daug žiūrovų sulaukė aštuntus metus vykęs roko kultūros festivalį „Gatvės rokas“ Ramučiuose. Po griausmingo koncerto Ramučių kultūros centras pakvietė į neeilinę ekskursiją retrobusais „Neatrasta Karmėlavos istorija“. Buvo aplankyti Narėpų gynybiniai bunkeriai, I Pasaulinio karo karių kapinės, arklių pašto stotis ir kiti įdomūs objektai. Šį festivalį, pasak „Kaunas – 2022“ komandos pranešimo, praeiviams primins Šarūno Juknio ir Tado Vincaičio-Plūgo padovanotas Ramučiams gatvės meno kūrinys ant autobusų stotelės. Tai – jau trečias meno kūrinys roko tema.

Rugsėjo 2–9 dienomis Kauno rajono (žiedu juosiančio Kauno miestą) miestelyje – Akademijoje – bus galima pasidžiaugti menininko V. V. Landsbergio stovykla su Akademijos jaunimu. Ringaudai rugsėjo 18 d. pristatys bendruomenės narių ir menininkų – I. Dagilės, N. Daniulaitienės, A. Sarapino, M. Pauliko – kuriamą Ringaudų almanachą. Domeikava rugsėjo 18 d. kvies patirti gyvo veiksmo vaidmenų žaidimą, kurį kuria su MB „Žaidimo meistrai“. Kūrėjais ir veikėjais žaidime, kuriame susipins realūs seniūnijos istorijos bei fantastikos elementai, taps Domeikavos bendruomenės nariai.

Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: per 40 festivalių ir per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių – per 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai, pabrėžia projekto atstovė I. Sekevičienė.