Valgykite daugiau česnakų, raugintų kopūstų, būkite gryname ore, o jeigu susirgote, neikite į darbą, pataria medikai.

Į portalo skaitytojų klausimus apie sveikatą, mitybą, priemones, padedančias išlikti sveikam, kambario vėdinimą, antibiotikus atsakinėjo Dainavos poliklinikos šeimos gydytoja Aušra Ulvydaitė.

Kokia Jūsų nuomonė apie antibiotikus? Žinau, kad negalima jų „pasiskirti" sau patiems, tik gydytojui nurodžius, nes vartojant ne tuos antibiotikus ar ne tiek, kiek reikia, galima susilpninti imunitetą. Vis dėlto man susidarė įspūdis, kad kai kurie specialistai dabar perlenkia lazdą ir kratosi jų kaip „velnias kryžiaus". Juk esama teorijos, jog antibiotikų ignoravimas gali būti viena iš pagausėjusių onkologinių susirgimų priežasčių.

Pacientas tikrai neturi pats savęs gydyti, o antibiotikus reikia skirti tik tada, kai jie būtini. Tai geriausiai žino gydytojas. Vaistinėje jums be recepto neparduos antibiotikų. Šlapimo, kraujo, skreplių tyrimai parodo, ar reikia skirti antibakterinį preparatą. Jeigu negalima atlikti tyrimo, gydytojas gali pats pagal tam tikrus ligos požymius nusprendžia, ar reikia antibiotiko, ar ne.

Specialistai tikrai „nesikrato" antibiotikų ir skiria juos, kada reikia. Tačiau ne tada, kai pakyla kūno temperatūra, pacientas sloguoja arba kosti. Jūsų minima teorija dėl onkologinių susirgimų ir bakterijų vystymosi nėra moksliškai patvirtinta, todėl drąsiai taip teigti negalima.

Šiais laikais visi reikia nereikia geria vitaminus. Bet yra kita teorija, kad nuo vitaminų perdozavimo daugėja alergiškų vaikų. Kiek laiko per metus vaikui reikėtų duoti vitaminų, kad neperdozuotum? O gal sveikiau jų iš viso neduoti? Ir ar iš tiesų brangesni ir „kokybiškesni" yra mažiau sukeliantys alergijas? Jei yra kokybiškų vitaminų, tai kokie jie (labiausiai domintų vaikams)?

Aš pati kaip žmogus ir kaip medikas nepatariu vartoti maisto papildų ir vitaminų. Visa tai, kas pagaminta pramoniniu būdu, negali turėti tokio poveikio, kaip darže užaugusi daržovė. Todėl siūlau pinigus, skiriamus papildams, leisti ekologiškam ir vitaminingam maistui.

Jeigu nėščia mama vartoja maisto papildus, tai didelė tikimybė, kad ir vaikutis bus daug kam alergiškas. Didesniam vaikui, kuris jau nemaitinamas motinos pienu, reikėtų duoti daugiau vaisių ir daržovių, o ne maisto papildų. Ypač mamoms patariu pačioms gaminti maistą namuose ir kuo mažiau naudoti pusfabrikačių, kuriuose gausu konservantų.

Girdėjau, kad česnakai turi tokį didelį antibakterinį poveikį, jog gripo sezono metu verta namuose, ypač - vaikų kambaryje - laikyti vieną ar keletą jų skiltelių. Ar gali būti pagrindo tokioms kalboms?

Česnakas veikia kaip eterinė medžiaga: jį galima naudoti ir su maistu (poveikis efektyvesnis didinant organizmo atsparumą), ir galima kelias skilteles tiesiog laikyti kambaryje. Netgi ir tame, kuriame miega vaikai. Lygiai taip pat tinka eteriniai eukalipto, pušų aliejai.

Žinau apie grūdinimąsi, daržovių, vaisių valgymą, vaikščiojimą gryname ore, fizinį krūvį, tačiau gyvenimas sugeba pakeisti daug ligšiolinių taisyklių: pabandyk gauti pakankamai daržovių ar vaisių, kuriuose vitaminų kiekis būtų didesnis nei įvairių trąšų ar konservuojančių medžiagų žala. Kurie iš šių produktų būtų vertingiausi šaltuoju metu laiku: morkos, namie rauginti kopūstai, savo sodo obuoliai, auginti be chemijos, be chemijos augusių aviečių uogienė, šaldytos ekologiškos uogos, pirktos citrinos, apelsinai greipfrutai, pirkti kiviai? Ar visa tai - tik balzamas sąžinei, o ne vertingų vitaminų „sandėliai"?

Visos jūsų išvardintos naminės ekologiškos daržovės ir vaisiai daug naudingesni organizmui nei atvežti citrusiniai vaisiai. Nors daugiausia vitamino C organizmas visgi pasisavina iš citrusinių produktų. Tačiau jų nemažiau yra ir žiemos metu vartojamuose raugintuose kopūstuose. O fizinis organizmo stiprinimas tik palaiko gerą imunitetą. Be to, sportas ar mankšta - puikus būdas pailsėti jūsų smegenims.