Kaštonų lapai – jau ne kartą aprašytų mikrodrugių, kitaip – kaštoninių keršakandžių, grobis. Kenkėjų apspisti Kauno kaštonai nurudo lyg rudenį jau liepos viduryje.

Mieste pastaruoju metu ieškoma įvairių būdų, kaip naikinti šiuos kenkėjus – tam 40 tūkst. litų išleido ir miesto savivaldybė, ant kai kurių medžių prikabinėjusi kaštonų kenkėjams skirtų gaudyklių. Vis dėlto akivaizdu, kad gaudyklės norimo rezultato neduoda arba jų tiesiog yra per mažai.

Žymus Lietuvos gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Benetis su kaštonų kenkėjais siūlo kovoti tradiciniu metodu.

„Pageltusius kaštonų lapus prie namų renku ir deginu – taip nepaliekama galimybė išgyventi juos aplipusioms erkutėms“, – sakė medikas.

Jo teigimu, nors kenkėjai gali sugrįžti ant medžių, deginant jų populiacija toje vietoje mažėja.

Mediko nuomonei pritaria ir Valstybinė miškų tarnyba – jos tinklalapyje skelbiama, kad geriausia profilaktika gelbėjant kaštonus – būtent ugnis.

Pasak tarnybos, tradiciniai nuodai šiems vabzdžiams naikinti netinka, nes jų lervos gyvena lapo viduje. Bandytos sisteminių nuodų injekcijos taip pat nepasiteisino, tad efektyviausios profilaktinės priemonės – senų lapų deginimas, kompostavimas ar inkilų kėlimas didžiosioms zylėms, kurios nuosekliai kovoja su medžių kenkėjais.