Meilės, užuojautos ankstesniame savo gyvenime nepatyrę gyvūnų prieglaudos "Lesė" gyventojai įvairiais būdais reiškia savo dėkingumą juos savanoriškai prižiūrinčioms moterims, bet labai trokšta turėti savo namus.

Pasitinka "vipinė" draugija

Pravėrus Kauno rajono Sausinės kaime jau penkerius metus veikiančio gyvūnų globos organizacijos "Lesė" Kauno skyriaus duris, pasitinka amsinti, bet draugiškai uodegas vizginanti šunų draugija. Tik įdėmiau į ją pažvelgus, galima suprasti, kodėl juos čia dirbantys savanoriai šypsodamiesi vadina "vipiniais" – visi jie arba senoliai, arba turi įvairių negalių, o susirasti naujus namus – neturi vilties. Šioje draugijoje išsiskiria vidutinio dydžio šiurkščiaplaukė smėlio spalvos kalytė vardu Skruzdė. Aiškiai matyti, kad ji, jauna ir sveika, yra šios "vipinės" draugijos vadė.

Kalytė, nors ir nenoriai, parodė svečiams kelią pas prieglaudos šeimininkę Eglę Baležentienę, kuri tuo metu plovė jaunesnių šunų buveinės grindis. Skruzdė, atvedusi svečius, nuskuodė prie pusantrų metų Eglės sūnelio Justo Vakario, kuris atkakliai stengėsi kažką sugriebti kibiro vandenyje.

Prieraišioji Skruzdė

"Skruzdė labai myli Justą Vakarį, saugo jį nuo svetimų žmonių ir nenori su mumis skirtis, – aiškino "Lesės" Kaune vadovė Eglė, šluostydamasi šlapias rankas ir ramindama suirzusią dėl netikėtų svečių Skruzdę. – Kalytė labai mums dėkinga už išgelbėtą gyvybę, nes čionai pateko babeziozės iškamuota, besilaukianti šuniuko.

Žinoma, kiekvieną kartą sunku skirtis su bet kuriuo mūsų globotiniu, kai atsiranda jiems nauji šeimininkai, bet jei nė ketverių metų neturinti Skruzdė patektų pas gerus žmones, mes būtume labai laimingi."

Srautas nesenka

Kauno arkikatedros bazilikos klebonas Evaldas Vitulskis, prieš penkerius metus Sausinės kaime šventinęs įkurtą gyvūnų prieglaudą, pabrėžė – kuo daugiau visuomenėje mylinčių gyvūnus žmonių, tuo daugiau meilės pačioje visuomenėje. Deja, meilės visuomenėje maža. Tai patvirtina nesiliaujantis senų, apakusių, apšlubusių, sužalotų, neprižiūrimų ar paprasčiausiai gatvėje paliktų šunų ir kačių srautas į "Lesę". Dabar jie sudaro 80 proc. prieglaudos gyventojų.

Tokių senų ir ligotų gyvūnų buvę šeimininkai nepatikėtų, kaip jų atstumtieji čia atkunta, pajutę prieglaudoje be atlygio dirbančių žmonių globą, širdžių šilumą, kaip jie, dažnas aklas ir kurčias, nuplikęs ar apšlubęs, glaudžiasi prie savanorių kojų.

Čia laukia saulėlydžio

Šiuo metu prieglaudoje gyvena gal pusšimtis šeimininkų atstumtų šunų ir kačių. Juos kiekvieną dieną reikia pašerti, išvalyti jų būstą, paduoti, jei reikia, vaistų, pagirdyti, išvesti laukan.

Žinoma, prieglaudoje yra ir jaunų gražių šunelių, kurie, anot E.Baležentienės, sulauks gero žmogaus, tačiau yra tokių jaunų keturkojų, kurie niekam nereikalingi, nes, pavyzdžiui, nemato viena akimi, šlubuoja, keistai laiko galvelę po insulto ir pan. Žodžiu, niekas nenori paženklintų vienos ar kitos negalios gyvūnų. Todėl jie gyvens po "Lesės" stogu iki natūralaus savo gyvenimo saulėlydžio.

Atkutęs žaltys

Jau porą metų po "Lesės" Kauno skyriaus stogu veikia "Laukinė Lesė" – vienintelė Lietuvoje laukinių gyvūnų prieglauda, taip pat išsilaikanti vien iš gyventojų aukų ir ten savanoriškai dirbančių žmonių meilės. Ši laukinių gyvūnų buveinė "Lesėje" skiriasi nuo šunų ir kačių būsto įrengimu, interjeru, gyvenimo sąlygomis. Mat čia smarkiai padirbėjo E.Baležentienės vyras su vyriausiuoju sūnumi (Eglė su vyru augina du sūnus ir dvi dukras) ir draugais – įrengė iš suaukotų prieglaudai langų rėmų, durų, bendrovės "Lytagra" dovanotų statybinių medžiagų, dažų šiltą ir jaukų būstą laukiniams gyvūnams.

Viduryje laukinių gyvūnų buveinės ketaus krosnelėje spragsi ugnelė – galima šiltai ir patogiai stebėti pro priekines voljerų stiklines sienas jų gyventojus. Vieni neramiai šmirinėja, pastebėję nepažįstamus žmones, kiti – snaudžia. Štai nejudėdamas guli kukurūzinis žaltys. Tačiau savanorės Rūtos Jetkovienės paimtas į rankas, mielai ant jų raitosi. Pasak Rūtos, patekdamas čionai, jis svėrė kaip tušinukas, tačiau per vienuolika mėnesių tapo rimtu meiliu žalčiu, kuris kas savaitę praryja po stambią pelę. "Gal kas iš "Kauno dienos" skaitytojų norėtų laikyti namie šį simpatišką gero būdo žaltį?" – paklausė Rūta.

Vienišius voveriukas

Netolimoje žalčiuko kaimynystėje gyvena vienišas voveriukas, kurį, kaip ir tris jo našlaičiais tapusius brolius, nuo mažų dienų užaugino "Laukinės Lesės" vadovė Lolita Grėblikienė.

Lolita kas dvi valandas maitino voveriukus ožkos pienu ir todėl niekada nepalikdavusi mažylių vienų – vežiodavosi juos automobilyje, kailinėje ausinėje kepurėje. Vienišiaus voveriuko broliukai jau gyvena miške, o štai jam nelemta grįžti į gamtą dėl įgimto sveikatos sutrikimo. Tačiau prieglaudoje voveriukas jaučiasi puikiai – mėgaujasi be jokio vargo gaunamais riešutais, saulėgrąžomis, želmenimis. Jis taip pamilęs Lolitą, kad paimtas ant rankų, lipte prilimpa prie jos kaklo, letenėlėmis glosto savo gelbėtojos veidą.

Nelaimėlių paradas

Gražuolis šeškas, šmirinėjantis savo voljere, žinoma, nežino, kad jį, mažutėlį, vos vienos dienos šeškutį, iš giltinės nagų – iš skruzdėlyno – ištraukė ir užaugino ta pati meile nuskriaustiesiems trykštanti Lolita. Tad šeškutis jaučia jai ypatingą palankumą – paimtas ant rankų, bučiuoja savo gelbėtoją, o štai kitus – puola.

Kovarnis Petia, kai nėra pašalinių žmonių, neblogai šneka lietuviškai, geba snapu piešti ant voljero stiklinės sienos įvairius ornamentus, mėgsta žaisti su mažu stalo teniso kamuoliuku. Lolita mėgino paleisti jį laisvę, tačiau Petia vis sugrįždavo į kiemą. Tad globėja nusprendė: tegul gyvena ten, kur jam gera.

Čia, atskiroje patalpoje, gyvena nuo tikros pražūties šią žiemą išgelbėti jauni antros vados gandriukai, nesugebėję išskristi su kitais gentainiais. Trys iš jų pavasarį bus paleisti į laisvę, o štai ketvirtas nebegalės gyventi laukinėje gamtoje. Nebent kokioje sodyboje kaip puošmena. Tad ir jis kantriai laukia būsimo jautraus šeimininko.

Patiklioji lapė Kanapė

O štai lapė Kanapė gyvena lauko voljere. "Ji taip pat išplėšta iš mirties glėbio, nes vienoje garsioje laukinių gyvūnų globėjų prieglaudoje buvo pasmerkta myriop, tačiau veterinarijos gydytojas Vidmantas Kairevičius, niekada neimantis iš mūsų atlygio už savo paslaugas, pastatė Kanapę ant kojų. Kadangi intensyviai gydytą laputę tekdavo kasdien imti ant rankų, o vienu metu netgi maitinti dirbtiniu būdu, tad tapau jos drauge ir maitintoja. Lapė nebeturi savisaugos instinkto, labai pasitiki žmogumi. Todėl negaliu paleisti jos laisvę – Kanapė taptų lengvu medžiotojo taikiniu", – įsitikinusi Lolita.

Nekonkursinis požiūris

Iš "Laukinės Lesės" į Grūto parką yra iškeliavę prieglaudoje išgydyti ir jėgas atgavę didysis baublys, erelis rėksnys, audinė ir suopis. Beje, labai keista, kad savanoriškai kilnų darbą atliekanti "Laukinė Lesė" niekaip negali laimėti Aplinkos ministerijos konkurso laukiniams sužeistiems gyvūnams prižiūrėti. Matyt, neįtinka "Laukinės Lesės" požiūris į laukinį, nelaimės ištiktą gyvūną, turintį bent mažiausią viltį gyventi – "Lesė" negalėtų nugalabyti nė vieno tokio, tačiau toks požiūris, pasirodo, nekonkursinis.

"Lesei" būtina pagalba

"Svajojame, kad kada nors aplink šiuos gyvūnų globos namus bus išgrįsti takeliai, vakarais degs žibintai, stovės daugybė lauko voljerų, tvartelis, kuriame žiemos stirnos ir kiti stambesni sužaloti gyvūnai, bus įrengti modernūs vidiniai voljerai šunims ir katėms. Deja. Dabar mus kamuoja netikrumas dėl mūsų prieglaudos ateities. Mat baigiasi pastato nuomos sutartis. Jei nesurinksime reikiamos sumos pastatui nupirkti, turėsime kraustytis į gatvę su visais 150 mūsų globotinių", – kalbėjo Metų kaunietės titului nominuota E.Baležentienė, glausdama prie savęs jaunėlį sūnelį.

Kartu pašnekovė pasidžiaugė, kad žmonės neabejingi "Lesės" ateičiai – jau paaukojo prieglaudos pastatui (tai buvęs kažkada sandėlis) ir žemei išpirkti 13 tūkst. eurų, bet dar trūksta penkių tūkstančių. Tad padėkime "Lesei" jos kasdieniškai šventuose darbuose – skirkime du proc. gyventojų pajamų mokesčio arba perveskime pinigų į "Lesės" sąskaitą SEB banke: LT657044060006186558, banko kodas 70440, įmonės (prieglaudos) kodas 300709225. Finansinė žmonių parama dar kartą patvirtintų, kad "Lesė" ir "Laukinė Lesė" atlieka visuomenei reikalingą ir jos vertinamą darbą.

Eglės svajonė

Priminsime, kad E.Baležentienė, kasdieną besirūpinanti daugybe "Lesės" reikalų, spėja atlikti savo tiesiogines pareigas Kauno arkikatedroje bazilikoje, kurioje palaiko švarą ir tvarką. Ši 18 metų Kauno zoologijos sode dirbusi zooinžinierė ir 2007 m. savo gyvenimą susiejusi su nelaimėn patekusių gyvūnų gelbėjimu moteris dėkinga savo šeimai, kuri visokeriopai rėmė ir remia jos savanorystę.

Beje, Eglė turi svajonę – parašyti knygą apie prieglaudos gyventojų likimus, kurie atspindi mūsų vis svetimėjančios visuomenės požiūrį į senus, paliegusius, sužalotus ar tiesiog nusibodusius gyvūnus.

Nuostabus "Lesės" pavyzdys

*2007 m. Vesta Auškalnienė įkūrė "Lesę", kuri dabar yra viena didžiausių gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje, turinti gyvūnų prieglaudas Vilniuje ir Kaune.

*"Lesėje" globojami naminiai, laukiniai bei egzotiniai gyvūnai. Vieni jų laukia naujų šeimininkų, o kiti – seni ir luoši, nebereikalingi buvusiems šeimininkams – čia sutinka savo gyvenimo saulėlydį.

*2009 m. įsteigtame Kauno skyriuje 2011 m. buvo atidaryta E. Baležentienės vadovaujama prieglauda.

*Organizacijos veikla finansuojama tiktai iš rėmėjų aukų.

*"Lesė" neima jokių mokesčių už savo tiesiog neįkainojamas paslaugas. Čia savanoriai dirba be jokio atlygio.

*"Lesė" yra sterilizacijos programų pradininkė ir lyderė Lietuvoje.

*Tai vienintelė gyvūnų globos organizacija, sukūrusi bendrą nekomercinį Baltijos šalių gyvūnų prieglaudų portalą gyvunugloba.lt.

*Pirmoji gyvūnų globos organizacija, pradėjusi metodiškai rinkti benamių gyvūnų statistiką iš visų Lietuvos savivaldybių ir prieglaudų.

*Pirmoji gyvūnų globos organizacija, pradėjusi skelbti audituotas finansines ataskaitas.

*Viena iš gyvūnų nežudančios globos pradininkių Lietuvoje.

*"Lesė" nuo 2007 m. iki 2016 m. globojo 5 240 gyvūnų. Iš jų 4 722 surado naujus namus.

*Sterilizavo per 4 000 buvusių beglobių gyvūnų, tokiu būdu sumažindama didelį nepageidaujamų gyvūnų skaičių.

*Pagrindinis "Lesės" veiklos tikslas – humaniškais būdais sumažinti beglobių gyvūnų skaičių Lietuvoje, stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, sukuriant efektyvią gyvūnų gelbėjimo sistemą ir šviečiant visuomenę.