Generolas tvirtino, kad gelbėjimo darbų rodikliai šalyje gerėja, tačiau vienyti įvairių struktūrų pastangas verčia sudėtinga geopolitinė situacija. „Ukraina yra tarsi atversta knyga, ją reikia skaityti“, – pastebėjo R. Požėla. Jis taip pat apgailestavo, kad iki šiol centrinė valdžia į savivaldą žiūrėjo kaip į sprendimų vykdytoją ir nebuvo linkusi tartis, kai tuos sprendimus reikėdavo priimti.

„Saugumu privalome rūpintis visi, o ne viena institucija“, – pritarė V. Makūnas ir pabrėžė, kad naujasis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos modelis turėtų būti tvarus.

Susitikime dalyvavęs Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas dėkojo merui už išskirtinį požiūrį į ugniagesius gelbėtojus. Kauno rajono savivaldybė daug metų investuoja į ugniagesių materialinę bazę: parūpino uniformų, remia finansiškai, padeda tvarkyti infrastruktūrą. Bendradarbiaujant su Punsko, Krasnopolio ir Grybų kolegomis (Lenkija) pavyko įsigyti technikos ir įrengti gaisrinių patalpas. Kauno rajone atsirado pirmoji šalyje ugniagesių savanorių komanda.

Parama: Kauno rajono savivaldybė daug metų investuoja į ugniagesių materialinę bazę. / Organizatorių nuotr.

Šiuo metu Kauno rajone veikia devynios komandos, kurios turi vienuolika automobilių, kitos technikos. Į gaisrus vyksta 69 etatiniai darbuotojai ir 90 savanorių. Dažnai jie nepaiso teritorinio principo ir skuba padėti kitoms savivaldybėms – ten, kur pagalbos reikia labiausiai.

Saugumu privalome rūpintis visi, o ne viena institucija.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius dėkojo Kauno rajono ugniagesiams, padėjusiems nuo potvynio nukentėjusiems Kretingos gyventojams.

Meras patikino svečius, kad Kauno rajono savivaldybė yra pasiryžusi ir toliau investuoti į gyventojų saugumą. Vienas artimiausių tikslų – pastatyti gaisrinės pastatą Ramučiuose, Kauno LEZ teritorijoje.