Žiemos Lietuvoje darosi vis mažiau panašios į įprastas, kai savaitgaliais nereikia sukti galvos apie pramogų pasirinkimą. Ledo arenose gruodį fiksuotas padidėjęs lankytojų srautas, tačiau įvedus eurą padėtis vėl aprimo.

Lėkti pavėjui

Rotušės a. pernai gruodžio viduryje išlietoje čiuožykloje ledu skriejo viena pora. Ir nors pūtė gana žvarbus vėjas, pora šypsojosi ir suko ratus. Sakė čia atėję pirmą kartą. "Mes iš Klaipėdos. Kaune studijuojame. Labai norėjome štai taip lauke pačiuožinėti, o ne uždaroje ledo arenoje", – pasakojo Ieva ir Arvydas.

Studentai atviravo, kad jiems patinka, jog jie vieni visoje aikštelėje. Esą nėra nuo ko saugotis ir ko saugoti. Tačiau toks skaičius lankytojų visai nedžiugino čiuožyklos po atviru dangumi idėjos autoriaus – Vilniaus ekstremalių sporto šakų klubo pirmininko Vadimo Narbuto.

"Iki Naujųjų viskas buvo gerai, tačiau po euro įvedimo – viskas, tyla. Skaičiuodavome po 100 lankytojų per dieną, o po euro įvedimo apsilanko apie penkiolika žmonių", –  stebėjosi V.Narbutas. Jis spėliojo, kad žmonės galbūt nusprendė, kad atvira ledo aikštelė veiks tik kalėdiniu laikotarpiu.

Vilnietis dar negalėjo tiksliai pasakyti, kaip ilgai čia užsibus čiuožykla. Šaldymo įranga esą suvalgo visą uždarbį, tačiau ledo storis ir oro temperatūra tokia, kad tinkamas čiuožti ledas dar galėtų būti ilgai. "Mūsų priešas – lietus, nei sniegas, nei pūgos mums nebaisu", – vildamasis dar išlaikyti džiuginančią pramogą šyptelėjo V.Narbutas.

Žiemos sporto svarba

"Kaunui reikėtų mažiausiai penkių dirbtinių ledo arenų", – įsitikinęs už sportą atsakingas mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius.

Vicemeras prisiminė, kai jo jaunystės laikais Kaune žiemą galima buvo čiuožti po atviru dangumi išlietose čiuožyklos prie "Romuvos" kino teatro, anksčiau "Molo" vietoje buvusiame stadione, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre. Daugiabučių kiemuose vaikai patys išsiliedavo čiuožyklas.

Politikas apgailestavo, kad kelios pastarosios žiemos mažai priminė tikras lietuviškas, todėl labai svarbu visais įmanomais būdais populiarinti žiemos sportą.

Pasak S.Buškevičiaus, kad žiemos sporto šakos yra populiarios, patvirtina ir tai, kad masinėse varžybose dalyvauja įvairaus amžiaus čiuožėjų – nuo vaikų iki jų senelių. "Kauno "Akropolio ledas", bendradarbiaudamas su miestu, surengė gražią kalėdinę šventę, kurioje varžėsi vaikai iš Kauno, Elektrėnų klubo "Svaja" ir Vilniaus", – teigiamus poslinkius populiarinant čiuožimą kaip laisvalaikio formą minėjo S.Buškevičius.

Vis dėlto vicemeras pripažino, kad  teko įdėti nemažai pastangų, kad "Akropolio ledas" išliktų. Esą verslininkai ne juokais svarstė atsisakyti šios jiems nepelningos paslaugos.

Patrigubinti susidomėjimą

"Akropolį" valdančios bendrovės direktorius Sigitas Jautakis neslėpė, kad ledo arena prekybos ir pramogų centrui – gana sunki našta.

"Ji mums generuoja didžiulį nuostolį ir nei žmonių srautas, nei bilietų kainos nepadengia tų išlaidų, kurias turi padengti. Mums reikėtų bent tris kartus didesnio lankytojų srauto ir didinti bilietų kainas tam, kad išlaikytume ledo areną neprimokėdami už jo eksploataciją", – dėstė S.Jautakis.

Direktorius – anaiptol ne konkurentais, o kolegomis įvardijo Rotušės a. ledo iniciatorius vildamasis, kad gal tai padės įpratinti žmones su pačiūžomis leisti laisvalaikį.

"Tiek laiko, kiek mes valdome "Akropolį", visaip bandėme spręsti šią problemą. Sudarėme sutartis su ledo ritulio klubais. Rekonstravome "Akropolio ledą", kad būtų tinkamas ir varžyboms. Sumažinome kainas nuo pirminių, kurios buvo skaičiuojamos statybos metu. Per akcijas būna dovanojami kvietimai ir vėl apsilankyti, nesuskaičiuojama daugybė rinkodaros bandymų pritraukti kuo daugiau lankytojų. Atvirai pasakius, nebežinome, ką dar daryti, kad tas norinčiųjų čiuožti srautas patrigubėtų", – klojo S.Jautakis.

Populiariausi čiuožti mėnesiai sutampa su natūraliu žiemos sezonu. Pavasarį susidomėjimą ledo arena nukonkuruoja atgimstanti gamta ir pramogos atvirame ore.

Norintieji netelpa

Visiškai kitokios nuotaikos senojoje Ledo arenoje, kurioje dabar šeimininkauja Kauno žiemos sporto mokykla "Baltų ainiai".

"Ledo arena užimta maksimaliai, o norinčiųjų yra dešimt kartų daugiau", – pareiškė mokyklos direktorė Laimutė Krauzienė.

Mokykloje kultivuojamos trys sporto šakos – dailusis čiuožimas, ledo ritulys ir akmensvydis. Apie 240 vaikų čia praleidžia savo laisvalaikį. "Mes orientuojamės į vaikų užimtumą ir sportinius rezultatus. Likęs laisvas laikas nuo vaikų treniruočių išnaudojamas maksimaliai", – dėstė L.Krauzienė.

Vaikams nebetinkamu laiku priimami mėgėjiški ledo ritulio klubai. Savaitgaliais kviečiami gyventojai. Direktorė juokėsi, kad pas juos ateina ištikimi čiuožėjai, nes seniai statyta arena reikalauja investicijų.

"Čia ateina tie, kurie tikrai mėgsta čiuožti ir kuriems nereikia, kad juos stebėtų kavinių lankytojai", – skirtumą nuo prekybos centro ledo arenos paaiškino direktorė. Pensininkai ir neįgalieji čia čiuožia nemokamai.

Aktyvus gyventojų srautas juntamas nuo lapkričio iki vasario pabaigos. Po to nukonkuruoja kitos laisvalaikio pramogos. Žmonės tarsi atsivalgo žiemiško laisvalaikio.
Vis dėlto direktorė tikisi, kad Kauno savivaldybei priklausanti Ledo arena jau šiemet sulauks investicijų ir rekonstrukcijos, kad lankytojams būtų sukurta kiek įmanoma malonesnė aplinka.