Sausio 12 d. "Kaunas 2022" komanda pristatys atminties projektams skirtą "Atminties biuro" programą. Pristatymą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus muzikos salėje 15 val. lydės vieša diskusija su kultūros tyrėjais, istorikais, žydų bendruomenės atstovais.

Renginyje svečiuosis Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, rašytojas ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas Markas Zingeris, "Sugiharos fondo: diplomatai už gyvybę" atstovas Simonas Dovidavičius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto dekanė, buvusi "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" vadovė Elona Bajorinienė, kultūrologė Violeta Davoliūtė, teatrologė Ina Pukelytė, istorikai Aurimas Švedas ir Linas Venclauskas, žydų bendruomenės atstovai. Diskusijos moderatorius – VDU profesorius Šarūnas Liekis. "Atminties biuro" programą pristatys jos kuratorė Daiva Citvarienė.

Iki XX a. antrosios pusės multikultūriškumas buvo pagrindinė Kauno tapatybės dalis. Bene prieš 600 metų čia pradėjo kurtis pirmieji žydai.

Diskusijos metu bus ne tik aptarti multikultūriškos miesto istorijos ir kultūros paveldo įamžinimo būdai ir jų ateities scenarijai, bet ir kalbamasi apie Kauno – Europos kultūros sostinės – vaidmenį šiuose atminties įamžinimo procesuose. Ką šiandien žinome apie savo bendrapiliečių gyvenimą, kultūrą, tradicijas, jų indėlį į miesto raidą ir klestėjimą? Kaip sugrąžinsime išnykusios praeities ženklus, kaip įamžinsime čia gimusių, kūrusių, miesto vardą garsinusių žmonių atminimą? Kaip prisiminsime tuos, kurie dešimtmečius buvo ištrinti iš šio miesto atminties? Šios pokalbių temos sujungs praeitį, dabartį ir ateitį.

Iki XX a. antrosios pusės multikultūriškumas buvo pagrindinė Kauno tapatybės dalis. Bene prieš 600 metų čia pradėjo kurtis pirmieji žydai. Nuo XIX a. Kaunas (kartu su Vilijampole) jau tapo reikšmingu žydų kultūriniu ir ekonominiu centru, čia gimė pasaulyje garsūs žydų kilmės mokslininkai, menininkai, verslininkai, formavosi naujoji profesionali rabiniška inteligentija. Nuo 1918 m. žydai ne tik aktyviai dalyvavo Kauno savivaldoje, kovojo nepriklausomybės kovose, bet ir dalyvavo visose valstybės kūrimo srityse. Taigi Kaunas nebuvo tik žydų centras. Žydų bendruomenė labai prisidėjo prie Kauno, o kartu ir Lietuvos ekonominės, kultūrinės gerovės kūrimo.

Holokaustas brutaliai ištrynė ryškius žydų bendruomenės gyvenimo pėdsakus mūsų mieste. Prie to prisidėjo ir sovietmečio okupacija. Šiandien vis dažniau prisimindami Holokausto tragediją, dažnai užmarštyje paliekame turtingą ir ilgaamžę litvakų istoriją. Pamirštame neįkainojamą, XV a. siekiantį žydų kultūros indėlį šio miesto istorijoje, gyvenime, kultūroje.

Kas? "Atminties biuro" programos pristatymas.

Kur? Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje.

Kada? Sausio 12 d. 15 val.