Ji pasakojo, kad pamačiusi, koks vanduo bėga iš čiaupo, ne kartą kreipėsi „Kauno vandenis“, tačiau tai nepadėjo. Į laišką negavo jokio atsakymo, paaiškinimo, kodėl taip vyksta, ką daryti, atsiprašymo.

„Vakar vakare iš čiaupo bėgo iš viso lyg žemės. Nei praustis, nei ką nors virti. Negali įsijungti ir skalbyklės. Ir tai ne pirmas kartas. Anksčiau vakarais pasitaikydavo, kad bėgdavo drumzlinas vanduo, bet tokio juodumo dar nemačiau. Šiandien bėga rudas vanduo“, – kalbėjo gyventoja. „Atsigerti galime nusipirkti, o kaip praustis? Vaikščioti į vietines kūdras?“ – klausė moteris.

Skaitytojos nuotr.

Anot jos, toks pats niekam tinkamas vanduo bėga ir iš kitų gatvelės gyventojų namuose. Moters nuomone, jeigu nesugebama esamų vartotojų aprūpinti kokybišku vandeniu, kodėl pasirašinėjamos sutartys su naujais vartotojais?

Dėl tokios pačios bėdos sulaukėme ir Laukių g. gyventojo kreipimosi. „Filtras atsukus čiaupą per trisdešimt sekundžių tapo juodas“, – siuntė nuotraukas domeikaviškis.

Skaitytojo nuotr.

Išaugo vandens suvartojimas

Kaip jau rašėme, šiandien „Kauno vandenys“ pranešė, kad vandens suvartojimas išaugo dvigubai. Tai, pasak bendrovės atstovų, greičiausiai ir bus vandens kokybės suprastėjimo priežastis.

Bendrovės duomenimis, periferiniuose miesto rajonuose vandens suvartojimas vidutiniškai šoktelėjo nuo 140 kub. m iki 240 kub. m per valandą. Ypač piko metu – nuo 18 iki 23 val., kai gyventojai, grįžę po darbų, masiškai ima ne tik naudoti vandenį buityje, bet ir laistyti želdinius.

Dėl masinio želdynų laistymo itin padidėjęs vandens suvartojimas skaičiuojamas Romainių-Vijūkų zonoje (suvartojimas piko metu per valandą išauga nuo 100 iki 260 kub. m.), Ringaudų-Noreikiškių zonoje (suvartojimas piko metu per valandą išauga nuo 60 iki 200 kub. m.), Domeikavoje (suvartojimas piko metu per valandą išauga nuo 60 iki 180 kub. m.), Garliavoje (suvartojimas piko metu per valandą išauga nuo 100 iki 190 kub. m.).

Kaip skelbė bendrovė, klientams masiškai ėmus naudoti daugiau vandens, tinkluose pasikeičia vandens tekėjimo greitis ar kryptis, dėl ko vamzdžiuose sukyla per daugelį metu susikaupusios natūralios geležies ir mangano nuosėdos. Esant padidėjusiam suvartojimui, nuosėdos gali atsirasti netgi nepaisant to, kad iš vandenviečių geriamasis vanduo visada tiekiamas skaidrus ir papildomai filtruotas.

„Siekdama užtikrinti vandens kokybę, bendrovė prašo kauniečių, ypač Domeikavos gyventojų, kaitros metu vandenį želdinių laistymui naudoti labai atsakingai. Ypatingai prašoma pievelių ar želdynų laistymui geriamojo vandens nenaudoti nuo 18 val. iki 23 val. Masiškai laistant, „Kauno vandenims“ sunkiau užtikrinti tinkamą geriamojo vandens slėgį ir/ar kokybę“, – į gyventojus kreipėsi jie.

Vamzdžiuose besikaupusios nuosėdos

„Kauno vandenų“ atstovai anksčiau yra aiškinę, kad  iš vandenviečių gyventojų link išbėga kokybiškas vanduo, tačiau drumzlinas atiteka todėl, kad kartais sukyla per dešimtmečius vamzdžiuose besikaupusios nuosėdos.

Jos sukyla, kai paleidžiamas vanduo po pauzių, kai laikinai būna uždaromos tam tikros vamzdynų atkarpos, pavyzdžiui, naujų vartotojų prijungimui, dėl avarinių situacijų ar gyventojams namuose atliekant remonto darbus.

Filtras atsukus čiaupą per trisdešimt sekundžių tapo juodas.

Šią savaitę atidaryti Vičiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai, sumažinantys vandenyje esančios geležies ir mangano, kurie dėl oksidacijos proceso ir iškrenta nuosėdomis.

Domeikavai kaip ir Šilainiams bei visai šiaurinei miesto daliai tiekiamas iš Kleboniškio vandenvietės. Joje tokie vandens gerinimo įrenginiai dar tik pradėti statyti. Projektas bus baigtas po pusantrų metų, tačiau vandens drumstumo problema išsispręs tik dar vėliau, nes prireiks laiko, kol išsivalys, bus išvalyti, pakeisti vamzdžiai, kuriais vanduo pasiekia gyventojus.