Ministerija trečiadienį informavo, kad vėliau planuojama rengti atviras diskusijas bei kūrybines dirbtuves, kuriose bus siekiama išgryninti „optimalias abiejų pašto pastatų ateities vizijas“.

Vyriausybės sprendimu ministerijai pavesta atlikti galimybių studijas aiškinantis, kaip šių miestų centrinių paštų pastatus būtų galima pritaikyti praktiškai ir kiek tam reikės finansų.

Šią savaitę Kultūros ministerijos atstovai bei galimybių studijos rengimo procesą kuruojančios viešosios įstaigos „Idėjos miestui“ vadovė, architektė Inga Urbonaitė-Vadoklienė pradeda susitikimus su architektų bendruomene bei Kauno bei Klaipėdos savivaldybių atstovais.

Pasak ministerijos, formuojamos ir tarpdisciplininės ekspertų grupės Kaune bei Klaipėdoje, jos rengs kompleksines abiejų miestų kontekstų analizes, įvertins anksčiau išsakytas idėjas, analizuos galimus paštų įveiklinimo scenarijus. Tarpdisciplininės grupės Kaune bei Klaipėdoje bendradarbiaus ne tik su savivaldybių atstovais, bet ir su visuomenininkais, kultūros lauko veikėjais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis.

Liepą Kaune planuojama surengti atvirą diskusiją – kūrybines dirbtuves, skirtas Kauno centriniam paštui.

Klaipėdoje liepos pabaigoje bendra diskusija prasidės ir tris dienas tęsis tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės, per kurias bus ieškoma geriausių uostamiesčio centrinio pašto įveiklinimo idėjų.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad abu išskirtiniai pastatai yra tapę neatsiejama Kauno ir Klaipėdos miestovaizdžio dalimi, o galimybių studija turėtų atsakyti, kaip pastatus galima pritaikyti visuomenės poreikiams, arba „parinkti kitą alternatyvą, kuri taip pat užtikrintų pastatų išsaugojimą“.

„Tikiuosi, kad galimybių studijų rengėjai įvertins ankstesnį įdirbį ir sudėlios esmines gaires, kurių neturint iki šiol būdavo sudėtinga apie pašto pastatų ateitį diskutuoti ir su pačiomis savivaldybėmis“, – sako S. Kairys.

Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.

Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas įvyko 2019 metų gruodį.

1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.