Dėl noro padėti peržengė savo baimes ir ragina prisijungti kitus

Atostogų metas ir pandemija išretino kraujo donorų gretas, o donorinio kraujo poreikis vasarą toli gražu nemažėja. Kraujo donorės Renata ir Žydrė, su portalu kauno.diena.lt pasidalijusios savo motyvacija, aukoti kraują ragina ir kitus.

Garbingoje vietoje

Kaunietė Renata S. kraujo yra davusi jau septyniolika kartų. „Turiu ir organų donoro kortelę, galiu atsakyti į bet kokį klausimą“, – sakė pati medike dirbanti moteris.

Paklausta apie pirmąjį kartą ji suskubo ieškoti kraujo donorės pažymėjimo. „Jis stovi garbingoje vietoje. 2013 balandžio 21 d.”, – padiktavo pašnekovė.

Darbo specifika lėmė, kad apie donorystę susimąstyti tekdavo labai dažnai, tačiau ilgos darbo valandos ir nuovargis lemdavo, kad vis tekdavo atidėti. Duoti kraujo rekomenduojama pailsėjus, po to sunkus įtemptas darbas taip pat nerekomenduojama, o Renatos darbas – atsakingas ir trunka paromis.

„Esu dirbusi neurochirurginėje reanimacijoje. Matydavau baisulines traumas“, – apie atvejus, kai medikai ir donorinis kraujas gelbsti gyvybes, užsiminė pašnekovė. Deja, neišvengta ir netekčių. Po jų jai yra tekę nemažai sunkių pokalbių su artimaisiais organų donorystės tema.

Savotiškas narkotikas

„Negana to, kad pati dirbu reanimacijoje, padedu žmonėms, visada norėjau dar dalelę savęs atiduoti kitiems. Tai juk nieko nekainuoja ir nebaisu“, – akcentavo Renata. Tiesa, pusantrų metų kraujo negalėjo duoti dėl savo sveikatos situacijos, tačiau pasveikusi dėl mielai sėda į donoro kėdę.

„Tai kaip savotiškas narkotikas“, – sakė moteris. Jos nuomone, vieni sveikti žmonės netampa donorais dėl to, kad tiesiog neprisiruošia, tačiau daug ir tokių, kurie bijo adatų. Donorinė adata storesnė, diskomfortas – didesnis, tačiau ji pati kur kas labiau vengia kraujo ėmimo iš piršto.

Kaunietė neabejoja, kad švietimas ir įsisamoninimas, kad donorinis kraujas gelbsti naujagimių, gimdyvių, onkologinių ligonių ir traumas patyrusių žmonių gyvybes, padeda nusverti abejones donorystės pusėn.

„Pagalvokite, kiek vienu nuėjimu atnešite naudos“, – ragino Renata, priminusi, kad donorų kraujas patikrinamas nuo daugybės ligų, tad davusiam kraujo žmogui nemokamai atliekami profilaktiniai kraujo tyrimai.

Ji akcentavo, kad po donorystės kraujo atsargos greitai atsistato. "Nenaudoju jokių preparatų. Tiesiog reikia gerti daugiau vandens, aktyviai gyventi, tvarkingai maitintis, ir viskas susitvarko", – sakė kaunietė, pridūrusi, kad padėti kitiems įskiepijo tėvai. "Jaučiuosi labai puikiai galėdama dalintis. Dovanoji lašą kraujo – pasirašai už gyvenimą", – dėstė kaunietė.

Duoda nežiūrėdama

Žydrės pasisakymas socialiniame tinkle, kad ji yra kraujo donorė, nors labai bijo adatų ir kraujo vaizdo, dar labiau suintrigavo. „Tekantis kraujas verčia iš kojų, bet nusisukus į kitą pusę ir nesustojus plepant beleką, visada pavyksta“, – rašė moteris, auginanti tris sūnus.

Ji kuklinosi pasakoti apie savo kaip donorės patirtį. „Mažai esu davusi. Dar tik dešimt kartų“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono gyventoja.

Pirmą kartą kraujo davė, kai eidama iš darbo pamatė Kraujo centro palapinę ir joje besidarbavusią mobilią centro komandą. „Bendradarbiai dar atkalbinėjo, sakė, juk pavargusi po darbo, vasara, karšta. Bet viskas buvo gerai, nebuvo nei silpna, nieko. Ir taip pradėjau duoti kraują“, – kalbėjo daugiavaikė mama.

Iš pradžių kelis kartus pasitaikė, kad buvo atsisakyta imti kraują – saugant donorus jiems taikomi aukštesni hemoglobino kiekio reikalavimai, iki kurių tuomet trūko vos pakelių padalų. Pasitarusi su specialistais rado išeitį kaip sustiprinti kraują. Tai pravertė ir jai asmeniškai, nes laisvalaikiu bėgioja, dalyvauja varžybose.

Jaudulio ir baimės atsikratyti nepavyksta, bet sugeba juos suvaldyti. „Kraujo spaudimas – idealus. Kai ten nueinu, jis pakyla. Bet kai duria ir kol kraujas teka, būnu nusisukusi, žiūriu į kitą pusę, kad nematyčiau. Suprantu, kad darau gerą darbą, žinau, kad kažkuriam žmogui kraujas labai reikalingas, bet pats kraujo vaizdas sukelia nemalonų vidinį jausmą. Kai nežiūriu, nėra buvę silpna. Po donacijos jaučiuosi labai gerai“, – lygino Žydrė.

Kauno klinikų Kraujo centras primena, kad vien Kauno klinikose kasdien atliekama per 150 operacijų. Kraujas nuolat reikalingas onkologinėmis bei hematologinėmis ligomis sergantiems pacientams, gimdyvėms bei žmonėms, patekusiems į nelaimingus atsitikimus – po sunkių traumų, nudegimų ir kt.

Pasaulyje kol kas nėra sukurta pilnaverčių pakaitalų kraujo komponentams, o sunkiai sužeistiesiems, sergantiesiems donorų kraujo reikia nuolatos ir skubiai, todėl kviečiame nelikti abejingais. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

vacka

vacka portretas
.....kaina bus lentynoje, jei už 7 e. tai bijau kad spirito gero tokiame butelyje nebus nei 1 procento.....! bus viskas iš sintetinio spirito, kuris išgaunamas iš naftos perdirbimo atliekų............. jum nepasirodė, nepasivaideno, šioms technologijoms turbūt jau yra apie 20 metų. Spiritą gali išgauti iš daug, .ko ...............bet čia yra jau nuodai.............

vacka

vacka portretas
mėsą išveždavo iš užsienį, gerą , geros kokybės prieš 10-15 metų. Dabar nežinau kokia situacija, galbūt tokia pati. įveždavo lenkų prasciausias kiaules , vieni anabolikai, hormonai, antibijotikai.........va taip smagi realybė. Yra dar nemažai zombių kurie nesuvokia kokioje mes realybėje gyvename . Kalbos kažkokios buvo prieš 12 metų, su degtine lygiai taip pat, išvalyti gerai spiritą, sąžiningai viską daryti iš rugių pagal technologiją, jums butelio degtinės niekas neparduos už 7 eurus. jie kvaili būtų jei taip nemastytų.........vežamas yra sintetinis spiritas iš užsienio šalių, pvz. kinijos , ir daro makles visokias kažkiek tokio spirito, kažkiek gal geresnio, žiūrint kokia produkcijos .............

Vartotojas

Vartotojas portretas
Taip labdara gera dovana. Bet daugelis nesusimąsto kur jų kraujas nukeliauja. Čia irgi biznis vyksta. Lietuvių geresnė kokybė keliauja į vakarus, o atsiveža iš rytų
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių