Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas sulaukė įvairių vertinimų. Visi sutinka, kad jų valdymas bus taupesnis ir daugiau koordinuotas, bet kai kurie politikai ir specialistai įžvelgia ir grėsmių.

Prasidėjo tuoktuvės

Seimas pritarė trijų šalies oro uostų jungtuvėms. Šis darinys vadinsis Tarptautiniu Vilniaus oro uostu ir turės vieną vadovą.

Ministerija teigia, kad numatytoji pertvarka leis optimizuoti ir sumažinti trijų valstybės įmonių valdymo išlaidas, suformuoti efektyvų oro uostų valdymo modelį. Planuojama, kad darbuotojų oro uostuose mažės 5 proc. ir tai leis sutaupyti iki 1,2 mln. litų. Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas sakė, kad tikslesnių duomenų, kuriuose oro uostuose ir kiek žmonių bus atleista, kol kas dar nėra.

Jo teigimu, ankstesnė vizija, kuri Kaunui numatė koncentruoti pigių skrydžių bendroves, jau negalios. "Nebrėžiame aiškios ir vienareikšmiškos linijos, – teigė V.Veitas. – Priešingai, vertinant tai, kad Vilniaus ir Kauno oro uostai pagal savo specifiką ir veiklos sąnaudas gali pasiūlyti skirtingo lygio ir atitinkamai skirtingai kainuojančius paslaugų paketus, bus siekiama pasinaudoti šia galimybe ir sudaryti sąlygas oro vežėjams rinktis, kokio lygio paslaugas ir kur jas norėtų teikti."

Reorganizaciją ketinama baigti ateinantį pavasarį.

Kaunas neturėtų nukentėti

Pasak V.Veito, pagrindiniai planuoti plėtros projektai Kauno oro uoste nebus stabdomi. "2014–2020 m. laikotarpiu norima įgyvendinti bent keletą Kauno oro uostui ir jo plėtrai labai svarbių projektų, kurių turbūt pats svarbiausias – pietinės jo dalies plėtojimas. Šalia planuojamų valstybės investicijų, Kauno oro uoste jau dabar labai intensyviai plečiasi privatūs investuotojai", – kalbėjo V.Veitas.

Susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Petrauskas įsitikinęs, kad Kaune turėtų išlikti gan sėkmingai išplėtotos krovinių pervežimo oru paslaugos. "Kaunas yra sausumos kelių kryžkelėje, šalies viduryje, todėl čia ir toliau turėtų būti telkiama pervežimo oru logistika", – mano jis.

Pernai per Kauno oro uostą skraidinta 3,3 tūkst. tonų krovinių, šiemet iki spalio – 1,7 tūkst. tonų.

Kaune telkiasi ir lėktuvų priežiūros centrai. Čia savo dirbtuves įrengė bendrovės "Ryanair", "FL Technics", "Dot LT". Laisvosios ekonominės zonos valdytojai planuoja įrengti Oro parką, kur kurtųsi nedidelių orlaivių surinkimo bendrovės, taip pat sraigtasparnių priežiūros, krovinių sandėliavimo logistikos centrai. Oro parką žadama sujungti su oro uosto teritorija asfaltuotu keliu.

Merai – optimistai

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad, sutelkus oro uostų valdymą į vienas rankas, Kaunas ir rajonas tik laimės. "Plėtros planai bus tęsiami, kuriasi lėktuvų priežiūros centrai, o sujungimas leis efektyviau valdyti oro uostus, suvienodinti įkainius", – įsitikinęs meras.

V.Makūnas pastebi, kad kitais metais numatoma 20 skrydžio krypčių.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tikisi, kad ateityje bus išvengta klaidų, kai Vyriausybė leido konkuruoti Vilniaus ir Kauno oro uostams dėl pigių skrydžių ir Kaunas neteko daug skrydžių. "Tikiuosi, kad oro uostai bus segmentuoti ir nebus verčiami peštis tarpusavyje", – vylėsi meras.

A.Kupčinskas apgailestavo, kad Seimas spalį atmetė parlamentaro Jurgio Razmos įstatymo pataisas, kurios leistų valdant oro uostus dalyvauti ir savivaldybėms.

Įžvelgia grėsmių

Buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Eligijus Masiulis sutinka, kad po jungtuvių pavyks sutaupyti apie milijoną litų. "Didės ir šalies pasiekiamumas, nes Lietuva galės koordinuotai ir viename pakete pristatyti aviakompanijoms oro uostų galimybes", – mano jis. Antra vertus, E.Masiulis įžvelgia ir galimų grėsmių. "Pagrindinė vadovybė greičiausiai bus sutelkta Vilniuje. Todėl ji gali priimti tendencingus, sostinės oro uostui palankesnius sprendimus. Jei Vilniaus oro uostas patirtų nuostolių, juos tektų dengti Kauno ir Palangos oro uostams, o tai mažintų jų motyvaciją siekti pelningos veiklos", – perspėjo E.Masiulis.

Jo nuomone, ateityje gali kilti ir investicijų pritraukimo problemų. "Daugelis pasaulio oro uostų, nors irgi yra valstybiniai, bet jie turi akcinių bendrovių statusus. Tai reiškia, kad jie gali pritraukti ir privatų kapitalą. Tikėtis, kad ir ateityje vien ES parama bus galima plėtoti oro uostus, neverta, vadinasi, jau dabar reikėtų galvoti, iš kur bus galima pritraukti investicijų", – įsitikinęs E.Masiulis.

Komentaras
Nerijus Mačiulis
Ekonomistas

Tai, kad oro uostuose bus sutaupomos administracinės išlaidos, yra sveikintina, tačiau vien tai negarantuoja, kad ten nebus perteklinių darbo vietų. Viena valstybės įmonių ligų – dirbtinai kuriamos darbo vietos, siekiant įdarbinti politikų pažįstamus, giminaičius. Efektyvumo šaltinių yra daugiau ir efektyvesnių. Valstybės įmonės šalyje apskritai per menkai išnaudoja savo resursus. Tai rodo skolinto ir nuosavo kapitalo santykis. Valstybės įmonėse jis siekia vos 12 proc., kai privačiose bendrovėse veiklai plėtoti naudojama tiek pat skolintų lėšų, kiek turima ir nuosavo kapitalo, taigi santykis yra dešimt kartų didesnis nei valstybės įmonėse ir sudaro beveik 100 proc. Skolintas kapitalas pigesnis nei nuosavas, tačiau valstybinės bendrovės įdarbina beveik vien nuosavą kapitalą, vengdamos didesnių įsipareigojimų veiklai efektyvinti. Taip yra dėl to, kad joms nekeliami uždaviniai siekti pelno.

Trijulė dirbo pelningai

Pernai Vilniaus oro uosto grynasis pelnas siekė 628,11 tūkst. litų, perskraidinta 2,208 mln. keleivių. Kauno oro uosto grynasis pelnas siekė 142,9 tūkst. litų, perskraidinta 830 tūkst. keleivių, Palangos oro uosto pelnas siekė 161,4 tūkst. litų, keleivių skaičius – 128,1.