Kauno darželinukų tėvai baiminasi, kad dėl taupyti užsimojusios savivaldybės nukentės jų vaikų maitinimo kokybė. Apie centralizuotą maisto produktų pirkimą prabilę valdininkai viešai diskutuoti nelinkę.

Pritarė pirkti bendrai

Praėjusį trečiadienį posėdžiavusi miesto tarybos kolegija pritarė, kad visi Kauno vaikų darželiai maisto produktus pirktų centralizuotai. Savivaldybės administracija įpareigota kuo skubiau parengti reikalingus dokumentus ir skelbti konkursą produktams pirkti bendrai.

Kaune yra 84 vaikų darželiai. Per metus už darželinukų maitinimą tėvai sumoka apie 18 mln. litų. Savivaldybė dabar užsimojo iš jų surinktus 3 mln. litų sutaupyti ir panaudoti juos miesto reikmėms.

Tai šokiravo darželinukų tėvus. "Jeigu aš sumoku 7 litus už vaiko maitinimą, šie pinigai tam ir privalo būti skirti. Apie kokį čia dar taupymą valdininkai postringauja", – piktinosi apie savivaldybės planus išgirdęs kaunietis Petras Kazlauskas.

Informaciją slėpė

Lietuvos tėvų forumo pirmininką Audrių Murauską nustebino, kad Kauno valdžia nori atsikratyti bet kokios tėvų įtakos sprendžiant, kaip ikimokyklinėse įstaigose maitinami jų vaikai, nors už maistą moka patys tėvai.

Apie savivaldybės planus keisti darželinukų maitinimo tvarką, jis pirmą kartą išgirdo per ugdymo įstaigų vadovų konferenciją rugpjūčio pabaigoje.

"Tėvams apie gresiančias naujoves niekas nė neplanavo nieko sakyti. Valdininkams neįdomi mūsų nuomonė. Mus visiškai ignoruoja", – stebėjosi A.Murauskas.

Dėl gresiančių permainų, susijusių darželinukų maitinimu, A.Murauskas rugsėjo pradžioje raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorių Virginijų Mažeiką.

Gautas abstraktus atsakymas: kol kas tik renkama informacija apie esamą situaciją, kainas, nėra nieko konkretaus, kad būtų galima pasakyti apie planus įdiegti centralizuotą maisto produktų tiekimą ikimokyklinėms įstaigoms.

Vietoj konkretumo – tyla

A.Murauskas domėjosi, ar, renkantis vienintelį maisto produktų tiekėją, planuojama atsižvelgti tik į kainos dydį. Ar bus atsižvelgiama į vaikų poreikius ir tėvų galimybes?

Ar surinkta informacija ketina pasidalyti su tėvais, visuomeninėmis organizacijomis? Iki kada planuoja baigti rinkti informaciją? Ar ketina ir su kuo tartis prieš priimant sprendimus?

Klausimai gana konkretūs ir aktualūs. Tačiau vietoj atsakymų – tyla. Po dviejų savaičių A.Murauskas laišką išsiuntė pakartotinai, tačiau taip pat nesulaukė jokio atsakymo.

Tačiau praėjusią savaitę posėdžiavusi Kauno miesto tarybos kolegija pritarė centralizuotam tiekimui ir uždegė žalią šviesą tiekėjų paieškoms.

Lietuvos tėvų forumo pirmininką šokiravo tokia žinia. A.Murauskas labiausiai nerimauja, nes viską bandoma daryti kiek galima tyliau ir paslaptingiau.

"Kai negali daryti įtakos sprendimų priėmimui, nežinai, ką už tave gali nuspręsti. Gali atsitikti, kad vaikai bus priversti net tris kartus per dieną valgyti tik pigiausią ir mažiau vertingą nei dabar darželiuose gaunamą maistą. Ir niekas nekalba apie tai, kad tėvams už vaikų maitinimą reikės mokėti mažiau", – stebėjosi Lietuvos tėvų forumo vadovas.

Jo teigimu,  jeigu politikams iš tiesų rūpėtų darželinukų maitinimas, jie tėvams galėtų padėti atsirinkti, kas yra kas, pateikę palyginamąją tiekėjų ir jų įkainių lentelę.

"Tai mums būtų didelė paslauga, pagalba sprendžiant, ką ir iš ko pirkti. Bet dabar už tėvus, vaikus ir darželių vadovus viską nori nuspręsti savivaldybė", – konstatavo pašnekovas.

Nustebino ir politiką

Kauno miesto tarybos narys Stasys Buškevičius, auginantis trejų metų sūnų ir penkerių dukrą, "Kauno dienai" sakė, skeptiškai vertinantis sumanymą maisto produktus darželiams tiekti centralizuotai.

"Darželį lanko abu mano vaikai. Žinau, kad jie, esant dabartinei tvarkai, ten yra gana gerai maitinami. Prakalbus apie centralizuotą tiekimą, atsiranda baimė, kad maistas bus prastesnis", – sakė politikas.

Jis teigė ne kartą patyręs, kokie gali būti taupymo padariniai. "Savivaldybė akcentuoja, kad bus sutaupyti milijonai. Taip. Bet ką reiškia toks sutaupymas? Kai vyksta viešieji pirkimai ir atsižvelgiama tik į kainą, klausimas, kokios kokybės maisto produktus įsigysime. Nenoriu, kad būtų taupoma rizikuojant kokybe, kartu – ir vaikų sveikata", – pabrėžė tarybos narys.

S.Buškevičius pastebėjo, kad kai kurie politikai yra kaip maldelę įsikandę frazę –  organizuokime pirkimus, rinka nuspręs. Iš principo toks požiūris, pasak pašnekovo, yra geras, bet kiekvienas atvejis yra individualus ir būtina įsigilinti į situaciją.

Nuolat tikrina

Nieko konkretaus apie planuojamą centralizuotą maisto pirkimą nežinojo ir Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos prezidentė, lopšelio-darželio "Aušrinė" direktorė Audronė Trumpickienė. Ji oficialiai informuota tik apie tai, kad renkami duomenys apie esamą situaciją.

"Kai reorganizavo mokyklų valgyklas, irgi deklaravo, kad sutaupys. Ir ką sutaupė? Patiekalų kokybė nepagerėjo, jie tik pabrango", – pastebėjo A.Trumpickienė.

Prisiminusi savivaldybės užmojus sutaupyti reorganizavus darželinukų maitinimą, moteris svarstė, kaip galima už pigiausią kainą nupirkti kokybiškų maisto produktų, be konservantų ar cukraus pakaitalų.

Ikimokyklinių įstaigų vadovus nustebino ir savivaldybės atstovų užuominos, kad esą paskelbus centralizuotą pirkimą būtų išvengta galimybės piktnaudžiauti darželių direktoriams.

"Bet mūsų pačių pasirinktų tiekėjų, atvežtus produktus, iš jų paruoštą maistą nuolat tikrina Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Higienos centras. Ir sveria, ir skaičiuoja kaloringumą, nagrinėja sudėtį", – vardijo direktorė.

A.Trumpickienė pastebėjo, kad vaikus svarbu maitinti ne tik visaverčiu, bet ir jiems patraukliai atrodančiu maistu. Kitaip savo lėkščių jie paprasčiausiai nepalies arba maisto tik knėbtelės.

"Pavyzdžiui, norėdami sutaupyti, bandėme vietoj vištienos krūtinėlių pirkti blauzdeles. Bet tuomet iš jų pagaminto vištienos guliašo vaikai suvalgydavo tik po pusę porcijos", – prisiminė A.Trumpickienė.

Pasigenda kokybiškesnių produktų

Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos tarybos narė, Vilniaus lopšelio-darželio "Lazdynėlis" direktorė Elena Markevičienė, pati susidūrė su centralizuotu maisto produktų tiekimu ir apie jo privalumus bei trūkumus gali kalbėti iš asmeninės patirties.

Vilniuje yra du tipai darželių: centralizuoto tiekimo ir turintys savarankiškumą. "Lazdynėlis" priklauso pirmųjų grupei.

"Negalėčiau pasakyti, kad centralizuotas maisto produktų tiekimas susijęs vien tik su neigiama patirtimi. Sutaupoma lėšų produktams transportuoti, laiko, paprasčiau atsiskaityti, atidėti įsiskolinimus", – vardijo E.Markevičienė.

Privalumai nenustelbia trūkumų. Anot jos, darželiai, kurie turi galimybę patys rinktis tiekėją, yra laimingesni. "Gaila, bet turime mažą produktų įvairovę, pasigendame kokybiškesnių maisto produktų. Aišku, turime teisę nepriimti nekokybiškų maisto produktų. Tą aktyviai darome, išsakome pretenzijas, bet tai labai vargina", – kalbėjo ikimokyklinės įstaigos vadovė.

Ji pasakojo bandžiusi lyginti, kiek daržovės kainuoja "Iki" prekybos tinkle ir kokiomis kainomis jos tiekiamos centralizuotai. Kad ir kaip būtų keista, prekybos centre ne vienas produktas kainuoja pigiau.

Prieš imantis reformų Kauno savivaldybės vadovams, ji patartų tartis ir su įstaigų vadovais, o ypač – su tėvais. "Juk jie moka už maistą. Tad ir jų žodis turi būti svarbiausias", – įsitikinusi E.Markevičienė.

Tik patariamasis balsas

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainus Ratkelis tikino, kad kol kas visuomenės nuomonės apie centralizuotą maisto tiekimą neklausiama, nes esą dar neturima išsamesnės informacijos.

"Kolegijoje buvo duotas startas ruošti dokumentams, rinkti informacijai: kokia kaina, kokius produktus darželiai perka, o kai ją turėsime, tada su visais susėsime ir šnekėsime", – žadėjo D.Ratkelis

Jo teigimu, viešoms diskusijoms savivaldybė pasirengs per du mėnesius. Vis dėlto visuomeninių organizacijų, tėvų balsas bus tik patariamasis. "Sprendimus priima savivaldybė", – pareiškė administracijos direktorius.

Administracijos direktoriaus nuomone, tėvų nuogąstavimai dėl centralizuoto tiekėjo tiekiamos prastesnės kokybės maisto yra nepagrįsti. "Darželiai ir šiandien perka vadovaudamiesi viešųjų pirkimų įstatymu. Be to, ar tėvai dabar turi įtakos, ką darželis perka? Manęs niekas niekad nėra klausęs, kokį jogurtą, kokią bulvę ir už kiek vaikui pirkti", – tikino D.Ratkelis.

Už ką moka tėvai?

Paklaustas, kodėl sutaupytus tėvų už vaikų mitybą sumokėtus pinigus, savivaldybė rengiasi naudoti miesto reikmėms, direktorius nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

"Tėvai moka tik už maisto produktus. Savivaldybės moka virėjams, išlaiko virtuves,  moka už socialiai remtinų vaikų maitinimą. Tad sutaupytume ir tėvų, ir savivaldybės pinigų. Galbūt tėvams bus sumažintas mokestis už vaikų maitinimą", – svarstė D.Ratkelis.

Jis akcentavo, kad taupymas – esą ne vienintelis būsimų naujovių privalumas. Surinkta informacija apie darželių įsigyjamas maisto prekes, jų rūšis, kiekius ir kiek ko tenka vienam vaikui.

"Tai bus paviešinta ir prieinama visiems tėvams. Parodykite, kur šiandien galima tokią informaciją rasti. Aš irgi savo vaiką vedu į darželį. Nežinau, kur galėčiau rasti skaičius, kiek darželyje suvalgė mano vaikas", – konstatavo administracijos direktorius.