Dėl spalvinimo kreidelėmis keturiolikmetės kaunietės tėvai po teismus yra tąsomi jau beveik aštuonis mėnesius. Tuo pasipiktinę 500 gerai žinomų visuomenininkų pirmadienį viešu laišku kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską ir paragino jį baigti patyčias.

Vadina politiniu persekiojimu

Kaltinimai kauniečių šeimai kreipimęsi vadinami politiniu vaikų persekiojimu, nes ši istorija prasidėjo praėjusių metų birželio pradžioje, kai dvylika jaunuolių, sujaudinti Garliavos įvykių, sumanė Kaune, Nemuno krantinėje, kreidelėmis parašyti žodį „Tiesos“. Įpusėjus darbui pusę akcijos dalyvių sulaikė policija. Areštinėje atsidūrė ir 14-metė E. N.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas tuomet laikinai ėjęs Raimondas Zinkevičius portalui 1kaunodiena.lt teigė, jog jaunuoliai sulaikyti dėl administracinės tvarkos pažeidimo.

Vis dėlto, administracinės teisės pažeidimo bylos 16-mečiams ir vyresniems sulaikytiems akcijos dalyviams birželio pabaigoje buvo nutrauktos. Jas nagrinėjusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnyba akcentavo, kad krantinėje surengta akcija buvo taiki ir pozityvi žmonių pilietinė išraiška.

Tačiau 14-metės E.N. ir jos mamos bėdos nesibaigė.

Paauglę sukrėtė Garliavos šturmas

„Ketvirtadienį laukia teismo posėdis. Esu kaltinama, kad nepanaudojau tėvų valdžios. Teismas dėl šio kaltinimo mane jau buvo išteisinęs, bet sprendimas buvo apskųstas. Tada byla buvo grąžinta vėl nagrinėti, bet kita paskirta teisėja nustatė, kad byla yra blogai parengta ir grąžino ją taisyti, ir taip pasaka be galo", – pasakojo paauglės mama Tatjana N.

Moteris teigė, kad tampymas po teismus vargina, bet „yra ir rimtesnių problemų“. „Tiesos kaip nebuvo, taip ir nėra“, – atsiduso kaunietė.

Ji pridūrė, kad dukra vis dėlto labiau nei kaltinimų buvo sukrėsta dėl gegužės 17-osios įvykių Garliavoje, Klonio gatvėje, kai iš senelių namų buvo išnešta klykianti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra.

„Mes tada abi ten buvom, prie pat namo durų. Kai prasidėjo šturmas, nebuvo kur paslėpti savo dukros, kad ji nematytų tų siaubingų dalykų“, – kalbėjo Tatjana.

Menininkas G. Umbrasas: tai pasityčiojimas

„Tos mergaitės ir jos mamos persekiojimas yra tyčiojimasis iš vaikų ir iš žodžio, kuris įrašytas Lietuvos himne. Šiurpas ima“, – neslėpė G. Umbrasas, vienas iš pasirašiusiųjų kreipimąsi. Jis tokį pat užrašą „Tiesos“ yra parašęs Vilniuje prie prezidentūros.

Menininkas teigė, kad stebėdamas įvykius susidarė įspūdį, jog teisėsauga „jaučia nostalgiją prievartos metodikoms“.

„Jausmas toks, lyg ne savo valstybėje gyventume“, – kalbėjo G. Umbrasas.

Faktą, kad apie piešimą kreidelėmis diskutuojama net teisme ir tai tęsiasi net 8 mėnesius, jis pavadino mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu, Lietuvos ateities persekiojimu. „Policija, teismai ne tuo darbu užsiima“, –apibendrino pašnekovas.

Laišką pasirašė ir politiniai kaliniai

Kreipimęsi į vidaus reikalų ministrą pabrėžiama, kad tokiais savo veiksmais Lietuvos valdžia grįžo prie sovietų kariauto karo su laisvais žmonėmis, o kartu – ir su pilietinę poziciją drįstančiais išsakyti vaikais.

„Sustabdykite gėdingus veiksmus Jums pavaldžios policijos, kuri jau pusę metų persekioja mergaitę, Nemuno krantinėje ravėjusią žolę tam, kad jos draugai galėtų kreidelėmis parašyti žodį „Tie-SOS!“. Baikite sovietinį vaikų persekiojimą dėl pažiūrų, įsitikinimų ir pilietinės raiškos“, – prašoma laiške.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius dėl šios istorijos patarė kreiptis į Policijos departamentą. Tačiau Departamento Komunikacijos skyriaus specialistė Lina Nemeikaitė per pusdienį tik padėkojo už atsiųstus klausimus.

Kartu su kitais protesto laišką ministrui pasirašė ir Lietuvos Helsinkio grupės nariai sesuo Nijolė Sadūnaitė, kanauninkas Vytautas Vaičiūnas ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas, politiniai kaliniai Antanas Terleckas ir Petras Plumpa, kunigai Robertas Grigas, Mindaugas Martinaitis ir Vytautas Sakavičius, Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Patackas, Liudvikas Simutis, Algirdas Endriukaitis, Zita Šličytė, Nijolė Oželytė, dailininkai Gitenis Umbrasas, Joana Noreikaitė, Juozas Valiušaitis, Rimantas Radišauskas, režisierius Arūnas Matelis, kompozitorius Feliksas Bajoras, dainininkė Marija Krupoves, aktorės Rimantė Valiukaitė ir Diana Anevičiūtė, rašytojai Liudvikas Jakimavičius, Valdas Papievis, Erika Drungytė, Vytautas Rubavičius, mokslininkai Donatas Stakišaitis, Darius Kuolys, Jolanta Zaborskaitė, Saulė Matulevičienė, filosofai Krescencijus Stoškus, Arūnas Bingelis, Daiva Tamošaitytė, Lina Šulcienė, Laisvūnas Šopauskas, žurnalistai Liudvika Pociūnienė, Andrius Navickas, Dalius Stancikas, Tomas Viluckas, Albertas Žostautas.