„Klausimų, tiesiogiai susijusių su mano kaip Prezidentės darbu, beveik nebuvo. Atsakinėjau už visus - už premjerą, už ministrus, net už Europos komisarus“, - su šypsena veide susitikimą su Kauno apskrities, miesto ir rajono valdžios atstovais apibūdino šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Priminė atsakomybę

Įvairius su Kaunu susijusius klausimus pateikusiems miesto tarybos nariams šalies vadovė nepagrįstų pažadų nežarstė. „Negaliu pažadėti, kad Kaunas gaus ypatingas privilegijas. Toks didžiulis pramonės miestas kaip Kaunas negalėtų tikėtis, kad gautų dideles privilegijas šiuo sunkmečio laikotarpiu“, - pareiškė viešnia.

D.Grybauskaitė užsiminė, kad apsilankymas Kaune padės matyti situaciją ir priimti sprendimus dėliojant kitų metų biudžetą, tačiau ji nevengė net kelis kartus priminti, kad savivaldybė turėtų prisiimti daugiau atsakomybės sprendžiant miesto reikalus.

„Savivalda turi prisiimti didžiulę atsakomybę, mokėti užsidirbti, daryti verslą, neišlaidauti“, - pabrėžė Prezidentė.

Klausimai stebino prezidentę

D.Grybauskaitė aiškino, kaip skirstoma Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ir ragino patiems daugiau bendrauti su aukščiausiomis šalies institucijomis. Išgirdusi miesto vadovų norą savo žinion perimti Kauno tarptautinį oro uostą, Prezidentė iškėlė klausimą, ar jis dirba pelningai.

„Ar patys žinote situaciją? Ko tikitės? Jei jis dirbas nuostolingai, už pakarpos niekas netemps. Norite valdyti - mokėkite dirbti, prisiimkite skolas, dirbkite pelningai, tada tikrai palaikysiu“, - tikino Prezidentė. Kai kuriose srityse ji nevengė ir kritikos Kauno valdžiai, ypač kalbant apie Kauno viešojo logistikos centro atsiradimą.

„Ne viskas ir iš vidaus buvo padaryta, o ne tik iš išorės. Savivalda turi aktyviai tame dalyvauti, ir reikalas judės taip greitai, kaip jūs tai darysite. Neturėkite iliuzijų, kad kažkas už jus tai padarys“, - sakė D.Grybauskaitė.

Kone po kiekvieno klausimo D.Grybauskaitė neslėpė nuostabos. „Įdomūs klausimai iš to Kauno“, - šyptelėjo šalies vadovė, išgirdusi Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkės Editos Gudišauskienės klausimą. Priekaištą dėl per mažai iš bendro katilo Kaunui atiduodamo gyventojų pajamų mokesčio, Prezidentė trumpai atrėmė skaičiais. „Kaunui grąžinama 74 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpui Viliui - 40, o Klaipėdai - 36 proc.“, - įvardijo Prezidentė.

Pasiūlė apmokestinti kelius

Pastaruoju metu miesto valdžios ypač mėgstama tema apie kelių ir gatvių remontą buvo priminta ir šalies vadovei. Tarybos narys konservatorius Marijus Panceris bandė įrodyti, kad miesto gatvėms remontuoti iš Kelių priežiūros fondo skirti 11 mln. litų yra ženkliai per maža suma, nes kauniečiai, pirkdami degalus per 2008 metus sumokėjo 179 milijonus litų akcizo mokesčio.

„Reikėtų peržiūrėti proporcijas, nes dabar didžioji dalis lėšų skiriama magistraliniams keliams prižiūrėti“, - siūlė miesto politikas.

Prezidentė priminė, kad tokia skirstymo tvarka priklauso nuo valstybės pasirinkto modelio ir neslėpė, kad dėl ekonominio sunkmečio kitąmet pinigų šiam reikalui bus skiriama dar mažiau. „Galime magistrales apmokestinti, privatizuoti, o degalų akcizo lėšas atiduoti miestų gatvėms remontuoti, bet ar gyventojai norės mokėti už visus šalies kelius?“ - klausė D.Grybauskaitė.

Vaikystė Zoologijos sode

Paklausta apie apskričių administracijų reformą ir funkcijų perdavimą savivaldybėms, Prezidentė ragino Kaune nesikratyti bent jau Zoologijos sodo. Aš pati maža būdama į jį važinėdavau. Negi jūs norite jį atiduoti kokiai nors ministerijai? Juk tai kauniečių sodas“, - pusiau juokais į klausimą sureagavo Prezidentė, tačiau prisipažino suprantanti, kad visiems čia labiausiai rūpi finansavimo klausimas.

„Aš už tai, kad savivaldybės gautų daugiau valdžios ir pinigų, bet reikia ir daugiau atsakomybės, kad paskui aukščiausiajai valdžiai nereikėtų spręsti blogai dirbančių savivaldybių problemų“, - priminė šalies vadovė.

Šildo santykius su Rusija

Paklausta, kaip ryžosi paskambinti Rusijos prezidentui D.Medvedevui, ji pripažino, kad tai nebuvo lengva. „Po aštuonių šaltojo karo metų skambutis nebuvo lengvas“, - pripažino Prezidentė. Ji atkreipė dėmesį, kad paskutiniuosius aštuonerius metus Lietuva aukščiausiame lygmenyje nebendravo su Rusija, o komplikuota vežėjų padėtis Lietuvos pasienyje buvo proga vėl pradėti kalbėtis. Kalbėdama apie santykius su Lenkija, D.Grybauskaitė tikino, kad kalbėsis su tuo, su kuo bus naudinga Lietuvai ir niekam daugiau.

Susitikime buvo keliami Saulėlydžio komisijos darbo, valstybės tarnybos ir visos viešojo administravimo sistemos reformos, strateginiai energetikos klausimai. Kadangi dauguma jų - ne prezidento kompetencijos sritis, kitą kartą D.Grybauskaitė pažadėjo į susitikimą kartu atsivežti ir premjerą su kai kuriais ministrais.