Visi įrankiai, kuriais Kauno miesto ir kitos šalies savivaldybės iki šiol bandė pažaboti apleistų pastatų savininkus, nebuvo efektyvūs. Tai įrodo Kaune vis dar stūksantys „Respublikos“ ir „Britanikos“ viešbučiai, įstrigusios „Merkurijaus“ statybos ir kiti apleisti objektai. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šalies vadovams bei įstatymų leidėjams pateikė siūlymus, kurie apleistų pastatų savininkus priversti ieškoti sprendimų.

Šalies valdžios institucijoms pateiktos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos, kurios leistų nebaigtiems statyti ir neprižiūrimiems pastatams taikyti nekilnojamojo turto (NT) mokestį iki 3 procentų. Šiuo metu šis mokestis išvis netaikomas, jei pastato statybos nėra baigtos.

Kauno mero V. Matijošaičio pateiktuose siūlymuose numatyta, kad NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo statybos darbų užbaigimo, bet ne vėliau kaip 3 metai nuo pirminio statybos leidimo išdavimo dienos. Taip pat siūloma įstatyme numatyti, kad mokestis būtų skaičiuojamas pagal individualų turto vertinimą arba pagal sąmatinę vertę, jeigu statinys net nepradėtas statyti, rašoma miesto savivaldybės pranešime.

„Kauno centre esančius garsiuosius apleistus pastatus dabartiniai jų savininkai įsigijo sąlyginai nebrangiai, o dabar bando gauti maksimalią naudą bandydami parduoti už nerealią kainą. Neišvengiami ir dideli nekilnojamo turto mokesčiai yra vienintelis kelias apleistų pastatų savininkus priversti priimti kažkokį sprendimą – ar sumažinti kainą ir savo turtą parduoti, ar pačiam jį imtis tvarkyti“, - pabrėžė Kauno meras.

Šiuo metu vadinamuosius „Respublikos“ ir „Britanikos“ viešbučius bei kitus Kaune esančius apleistus statinius valdantys verslininkai moka tik žemės mokesčius, bet jie siekia vos kelis tūkstančius eurų per metus. Nepriklausomiems specialistams įvertinus realią turto vertę ir pagal ją pritaikius maksimalų leistiną NT mokestį, apleistų pastatų savininkų pečius galėtų užgulti ir iki 100 tūkst. eurų siekianti mokestinė našta.