Iš didmiesčių sėkmingiausiai nuo COVID-19 gyventojus skiepija Kaunas

Iš penkių didmiesčių sėkmingiausiai sekasi Kaunui, pirmajam įsteigusiam didžiausią vakcinavimo centrą pagal paskirtį kol kas negalimoje naudoti naujoje Ledo arenoje. Kaune iki trečiadienio paskiepyta 12,65 proc. gyventojų (iš gautų 72 898 vakcinos dozių panaudota 61 180). Iki trečiadienio nuo infekcijos paskiepyti 37 094 kauniečiai. Sergamumas COVID-19 Kaune per 14 pastarųjų dienų yra 174,2 naujo ligos atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą šiame mieste nustatyta 20 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, serga 3913 žmonių, pasveiko – 18 465. Nuo pandemijos pradžios iki šiol čia registruoti 23 146 mirtinai pavojingos ligos atvejai ir 719 užsikrėtusių ja kauniečių, deja, mirė. Iš jų 385-ių mirties priežastimi medikai įvardino COVID-19 infekciją. Per 7 paskutines dienas Kaune atlikus dėl infekcijos nustatymo 5276 tyrimus, COVID-19 diagnozė patvirtinta 4,7 proc. atvejų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal sergamumo COVID-19 rodiklius sudarytame Lietuvos žemėlapyje jau nebeliko viltinga, pandemijos suvaldymą liudijančia žalia spalva pažymėtų savivaldybių teritorijų. Sumažėjo žemėlapyje ir geltonos spalvos, kurios daugiau buvo prieš savaitę ar dvi. Daugybės savivaldybių teritorijos dabar patekusios į rausvą ar ryškiai raudoną zoną. Tačiau naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, net 14 teritorijų (kaip skelbiama trečiadienį) – juodoje zonoje.

Tarp pastarųjų yra ir Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje santykinis dviejų pastarųjų savaičių sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis pasiekė 516 naujų ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus rajono, kur ne toks didelis gyventojų tankumas kaip sostinėje, šis rodiklis didesnis, – 572 atvejai. Pastarojoje savivaldybėje per 7 dienas atlikus 1915 tyrimų, nustatyta per 15 proc. COVID-19 atvejų, Vilniaus mieste – 8,6 proc. (iš per savaitę atliktų 17 887 tyrimų). Iki šiol sostinėje mirė 1141 užsikrėtęs koronavirusu asmuo (iš jų nuo COVID-19 ligos – 515).

Vilniaus mieste iki šiol vakcinuota 9,58 proc. gyventojų (iš gautų 106 287 vakcinos dozių panaudota 94 936). Vilniaus rajone paskiepyta 6,66 proc. tos teritorijos gyventojų, panaudotos 7967 vakcinos dozės iš gautų 10786.

Panevėžyje vakcinavimo nuo COVID-19 tempai siekia 10,68 proc., Šiauliuose – 10,44 proc., o Klaipėdoje – 10 procentų. Visoje Lietuvoje – 10,33 proc., paskiepyta jau netoli 300 tūkst. gyventojų.

M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Tačiau nuo šalies vidurkio labiausiai atsilieka Šalčininkų rajono (4,6 proc.), Visagino (5,4 proc.), taip pat Marijampolės rajono (7,97 proc.) savivaldybės. Jose bei dar keliolikoje kitų savivaldybių skaičių skirtumai tarp gautų ir skiepijimui panaudotų vakcinos dozių siekia nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių.

ELTA jau skelbė, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 768 nauji COVID-19 ligos atvejai, ir tai palyginti su tuo, kas buvo prieš savaitę, beveik 16 proc. daugiau. Per 14 pastarųjų dienų patvirtinta 272,3 naujo infekcijos atvejo, tenkančio 100 tūkstančių gyventojų. Santykinis sergamumo rodiklis mažiausias tebelieka trijose savivaldybėse, – Pagėgių (28 atv.), Lazdijų r. (45 atv.) ir Birštone (50 atv.) 100 tūkst. gyventojų.

Pirmoje iš šios trijulės (Pagėgių r.) savivaldybėje iš 1098 gautų vakcinos nuo COVID-19 ligos dozių iki šio trečiadienio panaudotos 802 ir čia paskiepyta 8,73 proc. gyventojų. Lazdijų rajone vakcinavimo apimtys – didesnės (10,5 proc.), o Birštonas pagal skiepijimo tempus (19,55 proc.) spėja pasivyti šiandienos rekordininkę Neringą.

Epidemiologų (ir ne tik jų) nerimą kelia situacija Širvintų rajone, kur, nepaisant paspartėjusių vakcinavimo tempų, santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis, kaip šiandien skelbia oficialioji statistika, per 14 pastarųjų parų pasiekė 825 naujus ligos atvejus 100 tūkst. gyventojų. Švenčionių rajono savivaldybėje šis rodiklis 538 atvejai., Visagine – 513 ir Marijampolėje – 507 atvejai 100 tūkst. gyventojų.