Brangina laiką kartu

Jūs dar ne Ispanijoje ir ne JAV? Taip šmaikštauja Juozo ir Gilijos pažįstami, žinodami, kad vyras dažnai sportuoja Europoje, o mylimoji kasmet lanko už Atlanto gyvenančius tėvus ir gilina jogos žinias pas garsius meistrus.

Tačiau savo šalį mylinti ir apie emigraciją kol kas net nesvajojanti pora gyvena kartu su giminaičiais sename erdviame name Domeikavoje. Palėpėje su šeimininkais erdve dalijasi du katinai – Uma, pavadinta aktorės Umos Thurman garbei, ir Jogis, kurio vardo kilmė siejama, žinoma, su joga.

Reikia dalytis ne širdutėmis, o meile, – įsiterpė 27 metų burlentininkas, kuris su bendraamže Gilija kartu – devyneri metai.

"Branginame laiką, kai būname kartu. Todėl minime visas pagrindines šventes, ir pažinties, ir, žinoma, šv.Valentino dieną. Nors ji komercinė, bet nebūtina pirkti širdučių – svarbu nepamiršti antrosios pusės, – patiekdama ant stalo dieviško skonio burokėlių pyragą su šokoladu šypsojosi Gilija. – Bet didžiausia šventė, kai esame kartu, todėl šventės be Juozo man liūdnos."

"Reikia dalytis ne širdutėmis, o meile", – įsiterpė 27 metų burlentininkas, kuris su bendraamže Gilija kartu – devyneri metai. 2016 m. rugsėjo 16 d. 16 val. jie tapo vyru ir žmona. "Man labiausiai patinka Velykos – nuostabi šeimos, pavasario šventė, – kalbėjo J.Bernotas. – Tiesa, jas neretai praleidžiu Prancūzijoje, o Kalėdas – Ispanijoje, todėl Kalėdų rūpesčiai ir džiaugsmai lieka Lietuvoje."

Jie neužmiršta ir pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių, juolab, neįtikėtinas sutapimas, abiejų Kaune gyvenančios močiutės gimusios tą pačią dieną – vasario 16-ąją!

Močiučių gimtadienis

Šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Juozo močiutei Onai Jankauskienei sukako 88-eri, o Gilijos močiutei Vandai Giedraitytei-Čepulienei, kurią visi vadina Mamulia, 86-eri.

Ypatingą dieną gimusi ir Mamulia, ir Juozo močiutė Ona – Lietuvos patriotės. Jos, žinoma, labai džiaugiasi, kai jas aplanko Juozas ir Gilija.

"Tai ko nevalgote? Dėkitės, dėkitės!" – kalbėdamas apie močiutę, ją citavo olimpietis. Močiutė prie stalo ragina nuolat, nors jau būna išragauta dešimt rūšių mišrainių, karštas patiekalas, desertas. "Gilijos močiutė – taip pat vaišinga, vis – valgykit, valgykit! O jau kai persivalgome, praneša, kad netrukus dar bus patiekti kepsniai", – juokėsi J.Bernotas.

Giedraičių bajorų kraujo turinti Gilijos močiutė V.Giedraitytė-Čepulienė – sveikuolė, tačiau jos mėgstamiausias valgis – didžkukuliai. Tiesa, ponia Vanda jais pasilepina retai. Neatsitiktinai pastarąją vasario 16 d. Gilija Mamulią nudžiugino (Juozas dalyvavo varžybose) į šventę atvežusi ir dvylika porcijų šio lietuviško patiekalo.

"Sunkiausia, kai per šventes reikia apvažiuoti tris vietas, – šypsojosi Juozas ir rodė į skrandį. – Tačiau svarbiausia – ne pavalgyti, bet pasidžiaugti, pabendrauti vienam su kitu."

Be meilės nieko nebus

Kas Juozui ir Gilijai yra šeima?

Olimpietis žvelgė į žaidžiančius katinus ir pastebėjo, kad yra daug šeimų, kurios nesugeba pasirūpinti gyvūnais – juos atiduoda kitiems ar net išmeta į gatvę.

"Kaip tu gali auginti vaikus, jei nesugebi užauginti kačiuko ar šuniuko? Jei jie kažką drasko, pikti, tam yra priežastis – mumyse", – pokalbį apie šeimą pradėjo burlentininkas.

"Šeima – ėjimas kartu, bendro tikslo siekimas, – linksint galva Juozui, tęsė jo žmona. – Mano tėtis sakydavo: jei blogai – biocheminis neatitikimas. Šeima turi būti vienis."

Didžiausia tradicija – laukti Juozo, – šypsojosi biomedicinos mokslų srities doktorantūroje besimokanti kineziterapeutė ir jogos instruktorė.

Tai prisiminti svarbu ne tik tada, kai vienas nuo kito atskirai: ji – Lietuvoje, o jis – varžybose Europoje ar olimpiadoje Londone ar Rio de Žaneire. Per metus namie Juozas nebūna apie septynis mėnesius, tačiau jie puikiai sutaria ir kai skiria daugybė kilometrų, ir kai ilgą laiką būna kartu namie.

"Didžiausia tradicija – laukti Juozo, – šypsojosi biomedicinos mokslų srities doktorantūroje besimokanti kineziterapeutė ir jogos instruktorė. – Jo grįžimas, nors ir du kartus per mėnesį, man yra šventė."

Tuomet ant stalo burlentininko laukia jo išsiilgti patiekalai – naminiai kotletai, balta mišrainė.

"Nesvarbu, ką ir kiek gamini, svarbiausia tai daryti su meile, – neabejoja Gilija. – Be meilės šiame gyvenime nieko nebus. Ji –  tarpusavio supratimas, ryšys, tradicija."

Katiniška staigmena

"Oi, kiek katinai sulaukė dėmesio", – šypsojosi olimpietis, kai, mums kalbantis, fotografas Elijus žaidė su gyvūnais.

"Juozas mane dažnai moka nustebinti, viena iš didžiausių staigmenų ir buvo Jogis", – kompiuterio ekrane rodydama dar mažo katiniuko nuotrauką švytėjo Gilija.

Po Londono olimpinių žaidynių, ketverių metų jų draugystės pora apsigyveno kartu.

Palėpė, kurioje jie dabar gyvena su Jogiu ir Uma, išvykus į varžybas Juozui, anksčiau būdavo tuščia.

"Man būdavo liūdna, – atsiduso jogos instruktorė. – Ir vieną vakarą bakstelėjau jam į šoną – įsitaisom katuką. Juodos ir baltos spalvų. Tokį turėjau vaikystėje. Bet Juozas – ne, katinai smirda."

Tačiau netrukus, kai Juozas grįžo prieš Kalėdas namo, vaikštinėdama parduotuvėje Gilija pamatė mylimąjį, kuris žadėjo užtrukti pas tėvus. "O jis eina su kačių kraiku, dėžute maistui, – šypsojosi Gilija. – Tiesa, tuomet pagalvojau, kad juodąjį humorą mėgstantis Juozas nori mane paerzinti, nes neseniai kalbėjome apie katinuką, o jis sakė "ne".

Parduotuvėje burlentininkas prasitarė, kad tėvų Siamo katė Smilga atsivedė kačiukų. "Reikia jais pasirūpinti. Kačiukai gražūs, raini", – rimtu veidu tikino Juozas, žinodamas, kad Gilija svajojo apie juodos ir baltos spalvų kačiuką.

O namie, neva nuėjęs su reikalais padėti sesės vyrui, po keliolikos minučių grįžo su dviejų mėnesių juodos ir baltos spalvų kačiuku.

"Ir verkiau, ir juokiausi, – prisimindama staigmeną prisipažino Gilija. – Tačiau gyvūną reikia dovanoti žmogui, jei esi 100 proc. įsitikinęs, kad jis to nori. Auginti gyvūnėlį – didelė atsakomybė. O nuo tos dienos visi mano gyvenimo liūdesiai, likus vienai namie, baigėsi."

Jos staigmenos Juozui?

"Na, kol kas kinder siurprizo dar nesulaukiau, – pokštavo  vyras. – Tačiau ji stebina kiekvieną dieną. Ar tai iškeptas pyragas, ar ryte man išvirta kava, ar kiti mieli, maži dalykai. Giliukas kursto šeimos židinį."

Nepamiršta mažų dalykų

Draugai juokauja, kad Juozas yra po žmonos padu, nes jie  viską daro kartu: perka baldus, buitinę įrangą, dovanas, tvarko namus ar puošia eglutę. Nebent tai – vyriški darbai garaže, kai Juozas sako: "Giliuk, gal tu geriau eik namie pasitvarkyt..."

"Per metus aš namuose nebūnu ilgesnį laiką, grįžęs treniruojuosi du kartus per dieną, todėl mėgaujuosi laiku su Giliuku, – neslėpė olimpietis. – Yra šeimų, kurios dirba nuo 8 iki 17 val., grįžta iš darbo, pavalgo ir miega nusisukę vienas nuo kito. Jie ilgai, kiekvieną dieną būna kartu, bet yra tarsi svetimi. Mes vienas kitu džiaugiamės."

"Einame kartu, dalijamės žiniomis kartu (Juozas turi treniravimo sistemų sporto magistro laipsnį – red. past.), papildome vienas kitą. Labai vertinu, kad kai lauke vėjas, apie kurį svajoja visi burlentininkai, jis lieka su manimi namie", – šiltai žvelgdama į vyrą kalbėjo Gilija.

Kodėl po vedybų Raudonikytė pasirinko vyro pavardę, jos, kaip dabar madinga, netrumpindama?

"Nesivaikome madų. Neslėpsiu, keisti pavardę buvo sunku, nes tai dalis mano asmenybės. Raudonikių nėra daug. Tačiau gyvenant kartu, reikia eiti į kompromisus. Jis surengė vestuves, apie kokias svajojau", – šypsojosi Gilija.

Kiekvieną dieną žmonės skuba, lekia ir pamiršta mažus dalykus, pamiršta, kad jie turi vienas kitą.

Po vestuvių jiems atsirado dar didesnis noras keliauti kartu: medaus mėnesį šventė Sicilijoje, po to su draugais keliavo į Kanarus, pavasarį laukia Rodas.

Didžiausia jų šeimos vertybė?

"Mano stovi garaže, du litrai turbo..." – vėl šmaikštauja burlentininkas ir vėliau parodo seną, bet  įspūdingą forduką.

"Kiekvieną dieną žmonės skuba, lekia ir pamiršta mažus dalykus, pamiršta, kad jie turi vienas kitą. Vertybė – išlaikyti laimingą šeimą, harmoniją. Tai didis darbas, –  teigė G.Bernotienė. – Moteris turi stengtis kurstyti šeimos židinį, o vyras – kad moteris būtų laiminga. Ir ta laimė – ne pinigai, ne materialūs dalykai. Tai supratimas, dėmesys, palaikymas..."

"Ir dar daug daug mažų dalykų, – jau nejuokaudamas tęsė olimpietis J.Bernotas, – be kurių nebus visumos."