Šventė, sutelkusi ištikimiausius žmogaus bendrakeleivius – šunis – ir jų šeimininkus, tapo priminimu, kad draugystė su gyvūnu yra daugiau nei džiaugsmingas pasivaikščiojimas ar miela kasdienybės detalė.
Gyvūnų mokslų fakulteto Kinologijos centro studentai ir darbuotojai į šventę kvietė visus keturkojus draugus kartu su jų žmonėmis. Čia svarbiausia buvo ne parodomoji pusė, o pagarba ryšiui, kuris gimsta tarp dviejų gyvybių, mokančių viena kitą suprasti be žodžių.
Nepakanka vien žinoti, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. Ši draugystės šventė priminė, kad mūsų augintiniai yra jautrūs, jaučiantys, emocingi padarai. Jie – ne tik pagalbininkai, gebantys saugoti, lydėti, ištraukti iš sudėtingų situacijų, bet ir būtybės, kurioms reikia mūsų dėmesio, pagarbos ir nuoširdaus rūpesčio. Tikra meilė šuniui – ne vien skanėstai ar žaislai. Tai galimybė jam būti šuniu: uostinėti, tyrinėti, judėti, žaisti, patirti džiaugsmą ir, svarbiausia, jausti ryšį su žmogumi.
„Kartais šeimininkas galvoja, kad rūpinasi augintiniu nepriekaištingai: šuo namie, šiltai, gauna maisto, miega ant sofutės, atrodo – viskas puiku. Bet augintiniui gali trūkti socialinio bendravimo su kitais šunimis ar žmonėmis. Tai tik vienas iš aspektų, apie kuriuos žmonės dažnai nepagalvoja“, – priminė LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto prodekanė doc. dr. Jurgita Dailidavičienė.
Pasak jos, svarbu suprasti, kad šuo turi pats patirti džiaugsmą, ne tik suteikti jį mums. Tai abipusis ryšys, o ne vieno veikėjo scena.
Ypatingo dėmesio sulaukė ir kaniterapinio darbo tema. „Šunys, kurie dalyvauja terapinėse veiklose, labai greitai išsenka. Po maždaug valandos intensyvaus emocinio kontakto gyvūnas gali būti visiškai pavargęs. Kaniterapeutai tai žino, bet visuomenė ne visada pagalvoja, kad šuniui po tokios veiklos būtinas poilsis, atjauta ir tinkama priežiūra“, – pridūrė prodekanė.
Draugų eitynės driekėsi nuo Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki Vytauto Didžiojo paminklo. Organizatoriai tikisi, kad šis žygis taps gražia tradicija, į kurią kasmet įsilies vis didesnė Kauno bendruomenės dalis. „Kviečiame prisijungti ne tik Universiteto bendruomenę. Tai šventė visiems, kurie myli gyvūnus“, – sakė J. Dailidavičienė.
Prie paminklo po eitynių vyko vis labiau tradicija tampanti, bet kaskart vis kitokia žmogaus ir šuns sąveikos demonstracija. Kinologijos centro K9 sekcijos atstovai pademonstravo, kad keturkojis gali paklusti ne tik balsu ištartai komandai. Kai ryšys tarp žmogaus ir šuns tvirtas, pakanka žvilgsnio, neryškaus gesto ar vos pastebimos mimikos – širdys dirba vienu ritmu.
„Žmogaus ir šuns dialogas vyksta nuolat. Tik žmogus ne visada geba jį išgirsti. Ne visada suprantame, ko šuo nori, ką siunčia savo kūnu, akimis, laikysena“, – priminė prodekanė, kviesdama labiau stebėti ir jausti savo augintinius.
Šventinėmis draugų eitynėmis siekiama atkreipti dėmesį į augintinių patirtis, jų emocinį pasaulį ir tai, kaip mes – žmonės – galime mokytis būti geresniais draugais. Juk draugystė, kurią šuo dovanoja besąlygiškai, įpareigoja mus atsakyti tuo pačiu: pagarba, supratimu ir nuoširdžia globa.
Naujausi komentarai