„Driežo namų“ šeimininkė miega su savo iguanomis

Grafas, Raganosiukė, Bubu

Kukliai įrengtame name – vėsu. Tačiau, vos pravėrus stiklines galinio kambario duris, iškart pajunti stiprų skirtumą – padvelkia šiluma. Čia šildomos ir grindys.

Ir po akimirksnio supranti, kodėl Rima savo įstaigą pavadino "Driežo namais". Prieš akis – keliolika terariumų trimis aukštais ir už stiklinių sienų sustingę, žiovaujantys, judantys spalvingi 40–120 cm ilgio driežai – Amerikos tropikų ir Meksikos iguanos.

Nuoširdi moteris tik gūžtelėjo pečiais paklausta, kiek jų turi. "Viena... Trys... Penkios, šešios, septynios... Dešimt... – kelis kartus driežus perskaičiavo 57 metų R.Ratkevičienė. – Berniukas Bubu ir mergaitė Skorpė – jau seniai mano. Pastarąją išmetė žmonės, kai ji nusitraukė uodegą. Kelios turbūt liks. Grafo šeimininkai užsienyje ir apsispręs, ar liks emigracijoje. Dar – Raganosiukė, Žaliukė. Ten – Maksas iš Botanikos sodo..."

Kai kuriuos driežus už penkis eurus parai šeimininkai palieka "Driežo namų" roplių viešbutyje. Rima juos ne tik prižiūri, maitina, bet ir gydo – dažnai žmonės iguanas įsigyja neturėdami patirties ar informacijos.

Vėžliukai auga!

"Svirpliai", – mostelėjo ranka R.Ratkevičienė, atkreipus dėmesį į čirškimą kambaryje.

Viename atvirame terariume gyvena svirpliai, kitame – dideli Madagaskaro tarakonai, dar kitame – zofobusas, balkšvos kirmėlės. Ir dar įvairūs vabalai – maistas iguanoms, šaldytuve pelės – už stiklo besirangančiam įspūdingam žalčiui. Ir rėpliojantys ar medituojantys vėžliai. Jie visi – didelę širdį turinčios Rimos.

"Blogai, kai žmonės mano, kad gyvūnas – žaislas, daiktas. Blogai, kai tėvai aklai paklūsta vaiko norams ir perka vos penkis eurus kainuojantį vėžlį, nežinodami, kad kelių centimetrų mažylis išaugs ir padidės kelis kartus. Tiesa, neretai juos apgauna ir pardavėjai, tikindami, kad gėlųjų vandenų vėžliai beveik neauga, – aiškino "Driežo namų" direktorė ir ištraukė iš už spintos apie 30 cm dydžio vėžlį. – Jie auga, auga. Norint laikyti gyvūną reikia ne tik meilės, bet ir didelės atsakomybės."

Dėl neišmanymo ir sąmoningumo trūkumo daugelis įsigyja gyvūnus, kurie po to nuolat serga, miršta arba žmonės priversti juos atiduoti ar net išmesti.

Čia ne driežas, bet pitonas?

"Gydytojas viską padarė, tačiau jo burnytė ištinusi, pieniniai dantys iškrito ir neauga. Gelbėkite! – Rima prisimena pagalbos prašymą, kai, iguanai susirgus stomatitu, driežui ėmė kristi dantys. – Jie ne maži vaikai, kad kristų pieniniai dantys, o kai stomatitas stiprus – vargu ar išgelbėsi."

Žmonės pridaro daug nesąmonių – pradeda maitinti iguanas varške ar virta mėsa.

"Sako, kad bus mažiau agresyvūs. Bet kur matėte, kad ant medžių Afrikoje augtų varškė ar Meksikoje – karbonadai?" – juokiasi Rima ir prisimena dar kelis pagalbos šauksmus.

"Vaikui su vėžliu neįdomu – per pusmetį nepratarė nė žodžio." "Vėžlys išaugs iki 60 kg?! Stalas lengvesnis, kaip mes jį pakelsime?!" "Tą šliužą dar reikia gydyti? Tik valgo ir šika, kaip mūsų anyta. Ir dar kiek daug pinigų reikia!" "Iki kokio ilgio išaugs tas mūsų driežiukas? Devynių metrų?! Čia ne driežas, bet batonas? Pitonas? Kur per "Animal Planet" rodo? Ką  jūs kalbate?!"

Seniau netrūko neišmanėlių ir jaunų gydytojų, kurie žmonėms patardavo gėlavandeniams vėžliukams į vandenį priberti druskos – po mėnesio vargšeliai apanka, serga, vėliau net miršta.

Augintojams reikia žinių

Su iguanomis – nesunku, jauku, ramu ir beveik nekyla jokių problemų. Žinoma, jei jos maitinamos ir laikomos teisingai.

Norint įsigyti apie 60–70 eurų kainuojančią iguaną reikia žinoti, kad dar apie 70 eurų kainuos jai būtina speciali saulės šviesos lempa, kurią reikia kasmet keisti, po 50 eurų kainuos vitaminai, dar reikia pinigų maistui – zofobusų, naujagimių peliukų mažoms iguanoms, taip pat vaisių, daržovių – užaugusios jos tampa vegetarėmis.

"Reikia šildomų kilimėlių, o žmonės joms priperka šildomų akmenėlių, todėl kūnas šyla, uodega šąla, sudžiūva ir nukrenta. Labai retai Lietuvoje žmonės išaugina iguaną su ilga uodega, – aiškino Rima. – Dar baisiau, kai išvis neįjungia šildymo, mano, kad užtenka šildyti nugarą, tačiau šąla pilvas, jos ima sirgti virškinimo ligomis."

R.Ratkevičienė ragino įsigyti ir erdvius terariumus – bent 180 cm ilgio ir po 80 cm aukščio bei pločio.

"Pas mane jie galėtų būti ir vos erdvesni, tačiau aš jų beveik niekada neuždarau – tik, kaip dabar, poravimosi metu, kad nesipyktų du berniukai, – šyptelėjo moteris. – Be to, pas mane šildomos grindys."