Kauno apylinkės teismui perduotoje byloje Arūnas Leonavičius kaltinamas valdęs fiktyvią įmonę, kurioje būsimos mamos nelegaliai užsitikrino solidžias motinystės išmokas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai išsiaiškino, kad 2007 metų vasario viduryje A.Leonavičius su bendru įsigytoje bendrovėje Kaune ir jos padalinyje Jonavoje įdarbino dvi besilaukiančias moteris.

Bendrovės finansinės ataskaitos dokumentuose parašyta, kad anksčiau jokio vadovaujančio darbo nedirbusios kaunietė ir panevėžietė dirbo pusantro mėnesio iki kovo pabaigos ir per tą laiką uždirbo po 9,4 tūkst. litų. Be jų bendrovėje dirbo vos vienas darbuotojas - direktorius, kuris tenkinosi minimaliu atlyginimu. 

Tų pačių metų vasarą pagimdžiusioms mamoms priklausė ne tik solidi vienkartinė išmoka, bet ir tūkstantinės kas mėnesį mokamos motinystės pašalpos. Mokėjimai sustabdyti tik šių metų sausį. Iki to laiko moterims buvo išmokėta maždaug pusantro šimto tūkst. litų.

Sukčiai buvo puikiai išstudijavę valstybės apgaudinėjimo mechanizmą: žinojo, kokią maksimalią algą mokėti fiktyvioms darbuotojoms, kad nereikėtų mokėti papildomų mokesčių, nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio.

Kas mėnesį moterys gaudavo apie penkis tūkst. litų siekiančias išmokas, tačiau, tyrėjų žiniomis, joms likdavo tik maždaug penktadalis šios sumos, o liūto dalį pasiimdavo aferos sumanytojai. Moterys tapo pasipelnymo įrankiais, kurie į teisėsaugininkų rankas patenka pirmiausiai.

Šioje baudžiamojoje byloje į teisiamųjų suolą sės keturi asmenys: dvi moterys, visus dokumentus pasirašinėjęs bendrovės direktorius ir pagrindinis aferos organizatorius, keturis kartus už vagystes ir sukčiavimą teistas A.Leonavičius. Jis veikė ne vienas. Teisėsauga paskelbė jo bendrininko paiešką, kurio šiuo metu ieško ir Vokietijos policija. Už sukčiavimą stambiu mastu Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.   

Apie vieno žmogaus sukurtą sukčiavimo tinklą ir jo veikimą plačiau skaitykite penktadienį dienraštyje.