V.Putvinskio gatvėje augantis kaštonas pasipuošė viena žiedais nusagstyta šaka.

Kontrastingas medžio požiūris į esantį metų laiką – rudeniui įprasti nurudę ir susisukę lapai, o šalia iš to paties kamieno žaliuojanti ir žydinti šaka.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, išgirdusi portalo kaunodiena.lt klausimą dėl pražydusio kaštono, ėmė nuoširdžiai juoktis.

„Pas mane hiacintas pražydo“, – pasisakė moteris. – Šį rudenį girdžiu pasakojant, kad gana daug augalų ėmė žydėti neįprastu laiku“.

Rudenį žydintys kaštonai ne tokia jau retenybė, tačiau hiacintai – vienos anksti pavasarį pražystančių gėlių.

„Žmonės pasakoja, kad magnolijos ima žydėti antrą kartą. Girdėti ir apie žydinčius lubinus, kurie paprasta žydi vasaros pačioje pradžioje“, – apie besikeičiančiais augalų įpročiais dalinosi R.Savickienė.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja neatmetė, kad įtakos tam turi dosni šių metų vasara – augalai tarsi spėjo pailsėti ir pasiruošti vėl žydėti.

Tačiau augalų žydėjimas jiems neįprastu laiku nėra gerai. Rudeniniam žydėjimui augalai skiria daug energijos ir nespėja pasiruošti žiemai, tada nusilpsta ir pavasarį žydi prasčiau, jiems prireikia laiko vėl sukaupti saulės teikiamos energijos.

Tuo tarpu rudeninį kaštonų žydėjimą kai kurie gamtininkai vertina kaip į šiuos medžius ne vienerius metus įsiveisusios keršakinės kandelės padarinius. Esą tai išbalansuoja visą medžio fiziologiją. Medžiui „pasimaišo protas“ – ne visi, bet vienas kitas išmeta žiedyną, galvodamas, kad vėl reikia atsigauti po invazijos.