Kaip įtariama, dviejų žmonių krauju aplaistyta penkiametės Deimantės istorija prasidėjo, kai mergaitei buvo vos pusantrų metų.

2006 metų rugsėjį į Andriaus Ūso kabinetą Kaune atėjusi 19-metė Laima Stankūnaitė su motina, jo paprašė susigrąžinti dukterį.

Moteris pasakojo, kad mergaitei yra vos dveji metai, tačiau ji jos jau pusę metų nematanti.

Pasak L.Stankūnaitės, su 29 metų Drąsiumi Kedžiu susipažino, kai jai buvo vos 16 metų. Dukters Deimantės susilaukė būdama 12 klasėje.

Panašiu laiku apsigyveno ir pas D.Kedžio tėvus Garliavoje.

Moters teigimu, šeimyninis gyvenimas nesiklostė, D.Kedys jai neleido nei dirbti, nei mokytis, todėl 2006 metais per Velykas ji pasiėmė metų ir dviejų mėnesių Deimantę bei apsigyveno pas seserį Loretą.
Pradėjo dirbti picerijoje, įstojo į Kauno technologijos universitetą, o Deimantę leido į savaitinį lopšelį „Kregždutė“.

Kai L.Stankūnaitė apsigyveno pas tėvus, vaiką prižiūrėti tapo lengviau, mergaitė retai buvo paliekama jame nakvoti. Tačiau 2006 metų gegužę vaikas iš lopšelio dingo – ją atvažiavęs pasiėmė D.Kedžius.

Policija nepadėjo, Vaikų teisių apsaugos tarnyba taip pat. Moteris kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, prašydama iš vaiko tėvo priteisti 300 litų alimentų ir nustatyti bendravimo su juo tvarką: D.Kedys mergaitę pasiima kas antrą savaitgalį, per Velykas, Kalėdas, Tėvo dieną, taip pat 20 dienų per vasarą.

Prasidėjo teismų maratonas.

Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo Virginijaus Kalkausko sprendimas buvo palankus D.Kedžiui.

2006 m. rugojūtį L.Stankūnaitė šią nutartį apskundė Kauno apylinkės teismui. Jos skundas buvo atmestas. Priežastys kelios – ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi nuolatinių pajamų, vaiką veda į savaitinį darželį.

Pagalbos motina kreipėsi į A.Ūsą. Šis jai patarė pagalbos prašyti pas advokatus iš Vilniaus. Bylos ėmėsi advokatas Deivis Valiulis.

2006 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartis priešinga ankstesniajai – vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Deimantė tą pačią dieną apsigyvena pas L.Stankūnaitę, D.Kedžiui ją leidžiama pasiimti kas antrą savaitgalį.

Po pusmečio D.Kedys paprašo leisti dukrai pagyventi savaitę, tačiau, kaip vėliau aiškino, pati net gerai neperskaičiusi pasirašė dokumentą, kuriuo vaiko gyvenamaja vieta nurodo pas tėvą. Šis dokumentą patvirtina teisme.

2008 m. lapkričio 29 d.L.Stankūnaitė laimi stažuotę ir išvyksta į Prahą, o Kaune prasideda žymusis pedofilijos skandalas.

2008 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismas gauna D.Kedžio pareiškimą, o jau kitą dieną priimama jam palanki nutartis – Deimantės motinai uždraudžiama matytis su dukterimi.

Dar po savaitės, 2008 m. gruodžio 30 d. – įvyksta 4-metės apklausa. Mergaitė papasakoja, kai dėdė ją „laižė“, tačiau to bylai pradėti yra mažai. Tyrimas vyksta toliau.

Kai Vilniuje teismo kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas neleisti L.Stankūnaitei bendrauti su dukterimi neteisėtas, pedofilijos skandalas įgavo dar didesnį pagreitį.