Edukacijoje vaikams – pažintis su Kauno tautinėmis mažumomis

Į edukaciją „Švenčių laukimas su įvairiomis tautomis“ mamos, tėčiai ir močiutės atvedė būrelį vaikų. Buvo girdėti čiauškant lietuviškai ir rusiškai. Daugelis mamų savo atžalas pusantros valandos patikėjo dviems edukaciją vedusioms merginoms. Pasipuošusios savo tautiniais rūbais, armėnų bendruomenės atstovė Ema Bojadžian ir rusų bendruomenės atstovė Olga Andrijankina pradėjo vaikams pritaikytą kelionę po įvairias kultūras. Paprašyti išvardyti Kaune gyvenančias tautas, vaikai minėjo ir amerikiečius bei indus, tačiau trumpai kultūrinei kelionei apsiribota devyniomis tautomis, kurių atstovai Kaune gyvena nuo seno ir kurių bendrijos čia veikia: žydais, rusais, gudais (baltarusiais), ukrainiečiais, lenkais, vokiečiais, totoriais, armėnais ir romais.

„Kaip apibūdintumėt šias tautas ir jų atstovus? Gal žinote jų tradicinių patiekalų?“ – vaikų žinias tikrino edukacijos vedėjos. Netrukus ant baltų popieriaus lapų pradėjo rikiuotis užrašai: „Rusai – labai nuoširdūs, jų gražios dainos, skanūs koldūnai“; „Ukrainiečiai – darbštūs, jų skanūs barščiai, lašiniai“; „Romai – jų gražūs šokiai ir drabužiai“; „Gudai – kepa skanius bulvinius blynus „dranikus“.

Užduotis parodyti žemėlapyje valstybes, kur gyvena dauguma šių tautų atstovų, tapo iššūkiu ir vyresniems 9–12 metų vaikams skirtos edukacijos dalyviams. „Šiuolaikiniams vaikams sudėtinga žemėlapyje parodyti ne tik valstybes, kur gyvena savo valstybės neturinčių totorių didžiausios tautinės mažumos (tai yra Ukraina ir Rusija), bet ir Izraelį, net Armėniją“, – E.Bojadžian pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Sakartvelą vaikai žemėlapyje randa lengviau nei Armėniją.

Patalpoje, kur vyko edukacija, rasti įvairioms tautoms priskiriamų akcentų, tarsi dėliones sudėlioti tautinių mažumų vėliavas, atpažinti tautinius kostiumus, liaudies dainas – tokias užduotis gavo vaikai.

Labiausiai juos įtraukė šokiai. „Dabar mergaitės užsideda ant pirščiukų skareles. Mokysimės rusų liaudies šokio „Kalinka“. Jį šokant, mergaitės ir berniukai atlieka lygiai tokius pačius judesius, tik mergaitės tai daro gracingiau, o berniukai – tvirtai, vyriškai“, – aiškino O.Andrijankina.

Kurį laiką mokęsi „Kalinkos“, po pertraukėlės vaikai rikiavosi prie atributų armėnų liaudies šokiui „Tamzara“. „Mergaitės, prašom paimti karūnėles ir diržus, berniukui – liemenė ir juosta“, – atributus dalino E.Bojadžian. Sustoję ratu, vaikai kartu su ja netrukus plojo ir trypė šokio ritmu.

„Man tai buvo naudinga – šiek tiek išmokau šokti. Apskritai, čia buvo pilna veiklos“, – edukacijos naudą apibendrino vienuolikmetis jos dalyvis Adomas.

„Atėjom, nes pagalvojom, kad bus įdomu pamatyti, kokie yra kitų tautų tautiniai rūbai. Rusiškas liaudies šokis sekėsi geriau nei armėniškas. „Kalinką“ mes namie kartais šokam. Mes – rusės“, – prisistatė paauglės pusseserės Karolina ir Simona.

„Man labiausiai patinka judesys. Aš šoku sportinius šokius ir man buvo labai įdomu pasimokyti kitokių šokių. Mūsų šeima ne vien lietuviška. Mano senelis yra latvis, mama – rusė, o tėtis – lietuvis“, – pasakojo dešimtmetė Airina.

Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriaus Dainiaus Babilo teigimu, šia edukacija vaikams siekiama pristatyti visai šalia, tame pačiame mieste, gyvenančias tautas. Panašių edukacijų žadama surengti ir daugiau.