Eksperimentas: vairavimo egzaminas po dešimties metų praktikos Pereiti į pagrindinį turinį

Eksperimentas: vairavimo egzaminas po dešimties metų praktikos

2016-09-22 02:00

Daugiau kaip dešimtmetis praleistas prie vairo ir nuvažiuota ne viena dešimtis tūkstančių kilometrų dar neįrodo, kad esi geras vairuotojas ir išmanai Kelių eismo taisykles. Tokia išvada peršasi po to, kai teko dėl eksperimento išlaikyti B kategorijos egzaminą.

Eksperimentas: vairavimo egzaminas po dešimties metų praktikos
Eksperimentas: vairavimo egzaminas po dešimties metų praktikos / Tomo Raginos nuotr.

Baiminasi teorijos

Automobilių skelbimo portalo Autoplius.lt atliktos apklausos duomenimis, beveik 62 proc. apklaustų vairuotojų nežino, ar išlaikytų KET teorijos testą. Tik šiek tiek mažiau nei trečdalis vairuotojų tvirtino, kad jų teorijos žinios geros, tačiau likę 7 proc. vairuotojų mano, kad teorijos testo tikrai neišlaikytų.

"Tokie rezultatai mūsų visai nenustebino, nes apklausę daugiau kaip 1 tūkst. respondentų, sužinojome, kad beveik 12 proc. vairuotojų paskutinį kartą Kelių eismo taisyklių teorijos testą sprendė prieš 6–10 metų, bet buvo ir tokių vairuotojų, kurie paskutinį kartą KET testą sprendė daugiau nei prieš dešimtmetį", – pasakoja portalo plėtros vadovas Matas Buzelis. Penktadalis apklausos dalyvių tikino KET žinias tikrinantys reguliariai, o net apie 80 proc. vairuotojų į šį klausimą atsakė neigiamai. "Tai nereiškia, kad jų dalyvavimas eisme kelia pavojų. Vairavimas realiomis sąlygomis automatiškai yra lyg Kelių eismo taisyklių sekimas ir mokymasis", – teigia M.Buzelis.

Būtent tai didžiajai apklausos dalyvių daugumai priklausau ir aš. Egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti laikiau prieš dvylika metų. Teorijos egzaminą tąsyk pavyko išlaikyti iš pirmo karto, o teigiamą praktinio vairavimo egzamino vertinimą gavau tik antrą kartą laikydamas šią egzamino dalį. Po dvylikos metų realių vairavimo pamokų Lietuvos ir užsienio keliuose laikau save neblogu vairuotoju, kai yra tam tikros situacijos, pro uždarus automobilio langus gebančiu ironiškai žvilgtelėti į kelyje suklydusį kolegą ir mesteleti pamokomąjį žodį ar jų porą tiems, kurie, mano manymu, kelyje veikia kažką, bet nevairuoja. Sakyčiau esu tipinis mūsų šalies vairuotojas, todėl ir nusprendžiau pasitikrinti, ar specialiai nesiruošęs egzaminui B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, jį išlaikyčiau.

Pirmas žingsnis

Kai "Regitros" atstovai sutiko leisti atlikti šį eksperimentą, ėmiau baimintis, ar nesėkmės atveju neprarasiu taip branginamo vairuotojo pažymėjimo. Kai vairuotojus egzminuojančios institucijos atstovai patikino, kad, nepaisant egzmino rezultato, vis tiek būsiu visateisis B kategorijos vairuotojas, šiek tiek ramiau atsikvėpiau, tačiau priartėjus išbandymo dienai jaudulio netrūko. Norėjosi griebti naujausio leidimo KET knygelę ir bent keletą kartų ją perversti, tačiau, kad viskas vyktų kuo sąžininigiau, šios idėjos atsisakiau. Vis dėlto tenka sutikti su "Regitros" Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiuoju specialistu Algimantu Tarabilda, kad net ir neperžvelgęs naujausių KET nebuvau eilinis vairuotojas, nes apie visas eismo naujoves turiu pranešti skaitytojams, tačiau tai tik viena detalė, skirianti mane nuo kitų Lietuvos vairuotojų.

Taigi grįžtame į teorijos klasę, kur manęs laukia 26 numeriu pažymėtas kompiuteris. Egzaminuotojui supažindinus su pagrindinėmis teorijos egzamino taisyklėmis, spaudžiu "Pradėti testą". Prieš akis – 30 klausimų ir pusvalandis jiems įveikti. Labiausiai nenorėjau sulaukti klausimų apie ženklų statymo atstumus, skambančių maždaug taip: "Kokiu atstumu iki automobilio ne gyvenvietėje turi būti pastatytas avarinio sustojimo ženklas?" arba "Kokiu atstumu iki geležinkelio statomas ženklas "Geležinkelio pervaža"?". Niekuomet nelaikiau savęs kelininku, kad žinočiau, kas kiek metrų reikia tuos ženklus smaigstyti, o avarinį trikampį statydavau tokiu atstumu, kad nepavargčiau iki jo eiti. Atrodo, kad mano norus testus skirstantis kompiuteris išgirdo, ir man teko tik vienas tokio pobūdžio klausimas, į kurį pavyko atsakyti sėkmingai.

Prisimindamas teorijos egzaminą prieš dvylika metų ir laikytą šįsyk, galiu pasakyti, kad mintinai iškalta visa KET knygelė jo išlaikyti nepadės. Ne vienas klausimas buvo pagrįstas kelių KET punktų samplaika arba buvo tikrinamas ne tikslus KET punkto žinojimas, o egzaminuojamojo supratimas, kaip elgtis eisme, kad nebūtų sukelta avarinė situacija. Kaip ir prieš tuziną metų, svarbiausias patarimas sprendžiant teorijos egzaminą – įdėmiai įsigilinti į klausimo formuluotę.

Sėkmė per plauką

Teorijos egzamino salėje sugaišau apie 10 minučių, o pasirinkęs, mano galva, teisingą 30 klausimo atsakymą, drebančiu smiliumi spustelėjau "Baigti testą". Kompiuterio ekrane žybteli sėkmingą tarpinį finišą kelyje vairuotojo pažymėjimo link skelbiantis užrašas "Egzminas išlaikytas". Tiesa, tetrūko vos vienos klaidelės ir žalią spalvą ekrane būtų pakeitusi raudona – "Egzaminas neišlaikytas". Spręsdamas testą padariau maksimaliai leistiną klaidų skaičių – šešias. Čia pat pasitikrinu ir atsakymus. Kadangi teorijos egzamino testai laikomi paslaptyje, atskleisti klausimų ir atsakymų negaliu, tačiau pasakysiu tik tiek, kad suklydau lenkdamas sankryžoje, 2-ejų metų vaiką automobilyje pasodinau ne ten, kur reikia, standžia vilktimi automobilį vilkau per greitai ir lenkiau ten, kur to daryti negalima, o esant vienai situacijai norėjau būti per daug atsargus, nors to ir nereikėjo.

"Kauno dieną" "Regitros" atstovė Aurelija Juodytė informavo, kad populiariausios B kategorijos teorijos egzaminą Lietuvoje iš pirmo karto išlaiko 55 proc. būsimųjų vairuotojų. "Kauniečiams geriau nei visoje Lietuvoje sekasi laikyti teorijos egzaminą – šio egzamino (skaičiuojant visas kategorijas) išlaikymo rodiklis Kaune viršija 55 proc., o visoje Lietuvoje jis nesiekia 52 proc.", – tvirtina A.Juodytė.

Kiek kitokius skaičius pašnekovė pateikia kalbėdama apie praktikos egzaminą. Jį mūsų šalyje iš pirmo karto išlaiko 41 proc. egzaminuojamųjų. "Visų kategorijų tik Kaune išlaikyto vairavimo praktikos egzamino išlaikomumas – 39,8 proc., o populiariausios B kateogrijos – beveik 37 proc.", – statistinius duomenis pateikia A.Juodytė.

Susikirsti per 5 minutes

Sėkmingai pasirodžius per teorijos egzaminą, laukia dar vienas išbandymas – praktinio vairavimo. Jis atrodo lengvai perkandamas riešutėlis, juk vairuoju jau dvylika metų. Nebebaisūs tie dalykai, kurių baiminausi 2004-aisiais, – kad niekaip sėkmingai nepajudėsiu įkalnėje, nuversiu gaireles, važiuodamas šonu ar atbulomis ir pan.

Prieš praktinio vairavimo egzaminą sutariame, kad būsiu vertinamas pagal du scenarijus, kaip ką tik vairavimo kursus baigęs asmuo ir kaip tas, kuris vairavimo egzaminą laiko po papildomo mokymo, – t.y. vairuotojo pažymėjimas už padarytus KET pažeidimus buvo atimtas, o egzaminą jam atgauti laikau po specialių kursų vairavimo mokykloje.

Su praktinio vairavimo egzminuotoju sėdame į "Ford Focus" automobilį, padabintą užrašu "Vairavimo egzaminas". Iš karto esu supažindinamas su egzamino tvarka – jis truks ne mažiau kaip 25 minutes, man leidžiama padaryti ne daugiau kaip devynias nekritines klaidas, padarius bent vieną kritinę klaidą egzaminas bus nutraukiamas, jis gali būti nutrauktas ir egzaminuotojui pastebėjus specifinę klaidą – ne kartą pasikartojančią nekritinę klaidą. Visas egzaminas bus filmuojamas, o važiuoti teks vadovaujantis egzaminuotojo nurodymais. Beje, per egzaminą man, kaip ir kitiems laikantiesiems egzaminą, teks įveikti šešias specialias užduotis. Dvi teko atlikti aikštelėje – pastatyti automobilį šonu, manevruojant atbuline eiga, taip pat atbulomis pastatyti automobiliį kuo arčiau dešinėje esančios baltos kelio ženklinimo juostos.

Pirmąją užduotį atlikau be priekaištų, antroji man pačiam atrodė taip pat buvo atlikta kokybiškai, tačiau bebaigiant atlikti ją išgirdau egzminuotojo "Stop". Bandydamas pademonstruoti aukštąjį vairavimo pilotažą, atbulomis įvažiavau pernelyg arti baltos juostos automobilio dešinėje, tada išvažiuojant automobilio ratas atsidūrė ant jos. Tokia klaida laikoma kritine ir egzaminuotojas, paprašęs stabtelėti saugioje aikštelės vietoje, informavo, kad egzaminas šįsyk neišlaikytas. Kadangi vykdėme eksperimentą, tai egzaminą tęsėme toliau ir egzaminuotojas stebėjo, ar tuo atveju, jei nebūčiau suklydęs aikštelėje, nesuklysčiau ir gatvėje. Beje, pagal patvirtintą egzaminavimo tvarką žmogus, neišlaikęs vienos egzamino dalies – važiavimo aikštelėje, gali pasirinkti, ar nori su egzaminuotoju išvažiuoti į miestą ar ne. Pasirinkus pastarąjį variantą, dalis mokesčio už praktikos egzaminą bus perkeliama kitam kartui.

Problema – greitis

Taigi, susikirtęs aikštelėje, išvažiavau egzamino laikyti į gatvę. Jau nebe toks užtikrintas savo jėgomis, tačiau guodė minits, kad važiavimas mieste, o ne aikštelėje, yra tikresnis, tad čia klysti neturėčiau. Su egzaminuotoju sutarėme, kad siekdami sudaryti kuo artimesnes kasdienybei sąlygas palaikysime ir šiokį tokį pokalbį. Tenka pripažinti, kad išvažiavęs į gatvę jaučiausi natūraliau nei aikštelėje, tad šiek tiek atsipalaidavau. Maniau, kad svarbu klausyti, ką sako egzminuotojas, nepamiršti rodyti posūkio signalo, nevažiuoti per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, netapti kliuviniu kitiems, ir tiek. "Atkreipkite dėmesį, kokiu greičiu važiuojate", – nuriedėjus vos kelis kilometrus išgirstu egzaminuotojo pastabą. Kelyje, kur leistinas greitis 50 km/val., leidau sau greičio paminą spustelėti iki šiek tiek daugiau nei 60 km/val. Žinoma, galėčiau kaltinti pasitaikiusią nuokalnę, vėją, pūtusį į galinę automobilio dalį, tačiau tenka pripažinti, kad realiame gyvenime būčiau važiavęs tokiu pat greičiu ir dėl to nebūtų galima kaltinti nieko kito, o tik mano dešinę koją.

Po pirmosios pastabos dėl greičio pasidariau atsargesnis ir spidometro parodymus pradėjau stebėti vis dažniau. Pripažinsiu, kad važiavimas, laikantis maksimalaus greičio ribojimo, nėra lengva užduotis, nes visas automobilių srautas juda pastebimai greičiau. Užbėgdamas šiek tiek už akių galiu pasakyti, kad greičio viršijimo faktą, egzaminuotojas egzamino lape pažymėjo dar du kartus. Kritinių klaidų lentelėje varnelė padėta ir prie grafos "saugus atstumas". Nors jis man atrodė pakankamai didelis, kad jame įsispraustų dar vienas automobilis, į tą saugų atstumą, kuris apibrėžiamas KET, jis nebuvo panašus. Pasidžiaugiu, kad neteko stabtelėti automobilių eilėje prie šviesoforo, nes joje sąvoka "saugus atstumas" visai prarastų prasmę.

Patirtis dar ne viskas

Važiuodamas laukiu ir dar tų keturių užduočių, apie kurias buvau informuotas egzamino pradžioje. Dvi iš jų atlikau aikštelėje, tad liko dar keturios. Pasirodo, vieną jų atlikau itin daug dėmesio jai neskirdamas – posūkis į dešinę buvo atliktas sankryžoje įkalnėje. Taip buvo patikrintas mano sugebėjimas sustoti ir pajudėti įkalnėje. Kitos trys užduotys taip pat buvo atliktos gatvės eisme, o ne gairelių ir juostų pripaišytoje aikštelėje – teko apsisukti riboto pločio kelyje, egzaminuotojas, norėdamas patikrinti, ar žinau, kaip saugiai palikti automobilį nuokalnėje, vienoje iš pasitaikiusių egzamino maršrute, paprašė pastatyti automobilį – viskas buvo atlikta sklandžiai ir nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Čia prisiminiau diskusijas apie tai, kad visą praktikos egzaminą reikia atlikti realiomis eismo sąlygomis. Po atlikto eksperimento galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad toks egzminavimas turėtų daugiau pranašumų nei malimasis aikštelėje, vien todėl, kad kai kurias užduotis egzaminuojamasis atliktų pats to nesupratęs, kaip nutiko su sustojimo įkalnėje pratimu. Žinoma, tokiu atveju praktikos egzminas pabrangtų, nes nebūtų galimybės susigrąžinti dalies mokesčio, jei jis būtų neišlaikytas aikštelėje, tačiau niekas juk nesakė, kad vairavimas pigus malonumas. Tenka nesutikti ir su tais, kurie tvirtina, kad toks egzaminavimas ar būsimų vairuotojų mokymas keltų pavojų kitiems eismo dalyviams – viską galima atlikti saugiai, o jeigu jau klysta vairuoti besimokantis asmuo, papildomus pedalus turi ir egzaminuotojas ar mokytojas, tad saugumu pasirūpinta.

Taigi metas atsakyti, ar po dvylikos metų mokslų keliuose viską išmanau geriau nei naujokas vairuotojas. Apibendrindamas egzaminą mane egzaminavęs "Regitros" specialistas pasako tai, kas, matyt, tinka daugumai daugiau kaip dešimtmetį prie vairo praleidusių asmenų – automobilio valdymas sunkumų nekelia, tačiau KET reikėtų prisiminti dažniau, o ne tik važiuojant pro greičio matuoklius ar patruliuojančius pareigūnus.

"Regitros" specialistų komentaras

Per praktikos egzaminą egzaminuotojai stebi ne tik būsimo vairuotojo transporto priemonės valdymo įgūdžius, bet ir jų orientaciją (sprendimus ir reakcijas) viešajame eisme, atsižvelgiant į visų eismo dalyvių elgseną ir užtikrinant savo ir jų saugumą. Pastebėta, kad egzaminą perlaikantiems vairavimo teisę siekiantiems susigrąžinti asmenims gerą rezultatą pasiekti iš pirmo karto kliudo jų vairavimo įpročiai. Taigi egzaminuojamas vairuotojas suklysta tuomet, jeigu patenka į pavojingą situaciją: arba netinkamu savo sprendimu sudaro sąlygas eismo įvykiui įvykti arba negeba ryžtingai ir kartu kuo įmanoma atsargiau reaguoti į kitų padarytus pažeidimus ir taip įveikti iš kitų klaidų kilusias grėsmes.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra