Senamiestyje per metus turėtų iškilti naujas statinys. Į Vilniaus g. iškilsiantį pastatą žada kraustytis katalikiškojo Marijos radijo redakcija. Tiesa, naujojo pastato architektūra sužavėjo ne visus.

Įrašų studija ir koplyčia

Marijos radijas įsikurs netoli Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos. Būsimą statybvietę jau seniai juosia didžiulė tvora. Oficialus adresas – V.Sladkevičiaus g. 5, tačiau pastatas ribosis ir su pagrindine Senamiesčio arterija – Vilniaus g.

Planuojama statyti vieno aukšto pastatą su mansarda. Naujuose mūruose bus Marijos radijo laidų įrašymo studija, administracinės patalpos, koplyčia, restauruotas išlikęs anksčiau čia stovėjusio istorinio pastato rūsys tarnaus kaip archyvas.

Marijos radijo administratorė pasakojo, kad radijuje yra vienuolika oficialių darbuotojų ir 300 savanorių – nuo laidų vedėjų iki klausytojų skambučių linijos budėtojų.
Statyti naują pastatą prireikė, nes nuo 2016 m. nebebus pratęsta patalpų M.Daukšos g., kuriose dabar radijo redakcija glaudžiasi, nuomos sutartis.

Marijos radijo pastato projektiniai pasiūlymai, pateikti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET), didelio susižavėjimo nesulaukė, bet vienbalsiai pritarta idėjai, kad būtina palikti atvertas architektūrines grožybes ant gretimo Kauno arkivyskupijos pastato šono.

Jas projektinių pasiūlymų autorius architektas Šarūnas Kiaunė numatęs net ir apšviesti.

Rėžia akį

"Kaune yra kelios probleminės vietos, kuriose niekaip nepavyksta ką nors padaryti. Ši vieta – viena iš tokių. Jau vyko keli konkursai, bet nesėkmingai. Šiandien pristatyta mintis man aiški, ir kuo toliau, tuo labiau patinka. Tik patarčiau, kad kieme būtų aukštesnis – dviejų aukštų pastatas", – kalbėjo KAEUT narys architektas Rimgaudas Miliukštis.

Kitas tarybos narys Aurimas Ramanauskas kolegos sprendimą vadino drąsiu ir originaliu, bet kiti kalbėjusieji pažėrė kur kas mažiau komplimentų.

KAUET nariams labiausiai užkliuvo, kad pastatas ne itin dera toje vietoje, kurioje planuojamas statyti. Ne vieno dėmesį ne pačia gerąja prasme atkreipė stogas, kurį Š.Kiaunė suprojektavo itin žemai.

"Tai yra stiklainio laikų architektūra. Kodėl vieno aukšto pastatas? Koks namas be įeigos iš gatvės?" – stebėjosi Kauno miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Meilė Nistelytė.

Architektas Gediminas Jurevičius pastebėjo, kad vieno aukšto pastatų Vilniaus g. apskritai nėra. "Sutinku, kad gatvės išklotinė turi banguoti, bet ne tiek. Pastatas ne iš tos operos", – pareiškė G.Jurevičius.

Architektas Evaldas Barzdžiukas sakė, kad toks sumanymas ir jam labai netikėtas. "Buvau šokiruotas. Aplink 2–3 aukštų pastatai, o čia toks mažas suplanuotas. Be to, dešinėje pusėje paliktas per didelis tarpas tarp pastatų – net 4,5 metro; kitur namai vienas prie kito prilipdyti. Toks sprendimas – ne šiai vietai. Čia toks sumanymas nelimpa", – vertino kaunietis.

Architektas Algimantas Kančas prisipažino irgi negalįs ramiai žiūrėti į tokį siūlymą. "Vienaaukštis tarp daug didesnių pastatų labai rėžia akį", – kalbėjo architektas. Anot jo, įspūdį dar labiau gadina namo ir stogo aukščio proporcijos. Mažas namas ir žemai nuleistas didelio ploto stogas sukuria dar žemesnio pastato iliuziją. "Jausmas toks, kad pastatas yra tarsi skandinamas", – sakė A.Kančas.

Išryškinti kaimynines grožybes

Tačiau būtent dėl mažo pastato aukščio bus matomos gretimais esančio pastato architektūrines įmandrybes. "Teisingas sprendimas palikti vakaro saulės apšviečiamą pritrenkiamo grožio vaizdą kaimynystėje", – gėrėjosi A.P.Steponavičius.

Deja, kairėje pusėje esančio pastato siena, prie kurios bus priglaustas Marijos radijo pastatas, susižavėjimo nekėlė. "Atrodo labai keistai", – galvą kreipė architektas Vilius Adomavičius. Norėtųsi, kad naujasis statinys tą sieną pridengtų, o ne ją pabrėžtų.

"Kaip atskiras statinys jis – be priekaištų, bet kelia abejonių, kokiu istoriniu laikotarpiu sekta. Pats būčiau daręs kitaip. Siūlau, kad įeiti į kiemelį būtų galima tik per bromą, viršuje tarpo nepalikti. Kitoje pusėje pastato stogą siūlau kelti aukščiau", – asimetrijos nesibaimino architektas Gintaras Balčytis. Taip iš akiračio dingtų nesimpatiškoji kaimyninė sienos.

Pasigedo atvirumo

Marijos radijo atstovė teigė pastatą įsivaizduojanti lyg ir visuomeninės paskirties, kaip katalikų kauniečių traukos vietą – vien savanorių čia lankytųsi apie 300, kiemelyje vyktų įvairių renginių, tačiau ekspertai pasigedo pastato atvirumo.

"Dominuoja stogas. Atrodo, kad nebus jokio namo – tik tvora ir stogas. Visiškas anonimiškumas. Toks pastatas nekviečia užeiti", – išsakė savo nuomonę architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.

Urbanistas Alvydas Pranas Steponavičius tai siūlė išspręsti pirmame aukšte prie Vilniaus g. įrengiant, pavyzdžiui, Marijos radijo knygynėlį, o radijo studiją kelti į pastato gilumą. Knygynėlis pastatui suteiktų gyvybės.

"Be to, tą 6 metrų pločio arkinį rūsį, kuriame ketinate įrengti archyvą, reikėtų padaryti prieinamą visiems. Esu jame buvęs – ten tikrai yra ką pamatyti", – ragino urbanistas.
Kaip visuomet diskusijų sukėlė ir transporto judėjimo, parkavimo schema. "Daugiausia abejonių kilo dėl svetimų automobilių migracijos per kiemą. Juk numatyta, kad per kiemą galėtų išvažiuoti gretimo namo gyventojai", – atkreipė dėmesį KAUET nariai.

Projektinį pasiūlymą kūręs Š.Kiaunė užtikrino, kad dėl to bėdų nekils.