Kauną užgriūva aibė ekstremalių situacijų, bet atsakingi specialistai mano su jomis susidorojantys. Ekstremalių situacijų valdymo centrą giria ir miesto vadovas.

Kaune vis dar apstu pavojingų vietų, netrūksta užterštumo židinių, bet miestą užklumpančios ekstremalios bėdos valdomos. Taip nusprendė ataskaitiniame posėdyje susirinkę Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai.

Praėjusiais metais Kaune degė namai, šliaužė nuošliaužos, liejosi tepalai ir kiti naftos produktai, rasta dideli kiekiai pavojingų medžiagų. Daugiausiai nerimo su ekstremaliomis situacijomis kovojantiems pareigūnams kėlė rastas didelis kiekis cheminių medžiagų Aleksote ir pilni naftos produktų rezervuarai Palemone. Šiems padariniams likviduoti milijoninę paramą tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų.

Iš viso per metus ekstremalių situacijų likvidavimui iš Kauno biudžeto išleista maždaug pusė milijono litų. Dar apie milijoną litų atseikėjo ES ir valstybinės institucijos.  

„Praėjusiais metais ekstremalių situacijų Kaune buvo nemažai, bet šie metai prasidėjo dar ekstremaliau“, - pastebėjo Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

Šiais metais jau skelbta ekstremali situacija dėl iškritusios sniego kiekio. Šalčio neiškentė Kleboniškio tiltas. Centro nariai pasidžiaugė, kad į šiuos įvykius reaguota operatyviai. Dėl lūžusio tilto uždaryta viena šilumos tiekimo trasa į Šilainius, tačiau rajono gyventojai to nepajuto, nes buvo paleista tokiems atvejams pritaikyta rezervinė katilinė.

Pasak centro vadovo, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Zenono Abramavičiaus, šie pavyzdžiai rodo, kad centras pasiruošęs susidoroti su miestą užgriūvančiomis nelaimėmis. Centrui pagyrų negailėjo ir miesto meras Andrius Kupčinskas.

„Šiais metais centrui jau teko nelengvų išbandymų, bet su jais buvo susidorota labai operatyviai“, - kalbėjo A.Kupčinskas.

Už kovą su šalčiu įteiktos padėkos įvairių įstaigų atstovams.