Antradienį jo pateiktas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas po pateikimo parėmė 62 Seimo nariai, trys buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė. Į Seimo plenarinių posėdžių salę jos turėtų sugrįžti šių metų lapkričio 7 d.

„Kauno tautinės kultūros centro veikla yra labai reikšminga etninės kultūros praktinės plėtros ir ypač neformalaus etnokultūrinio ugdymo srityse. Kauno tautinės kultūros centras puikiai atstovautų Taryboje Kauno regionui, panašiai kaip Vilniui atstovauja Vilniaus etninės kultūros centras, jau esantis Taryboje“, – savo siūlymą argumentuoja R. Karbauskis.

Jeigu Seimas pritartų, Kauno tautinės kultūros centras Etninės kultūros globos taryboje pakeistų Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), kuris yra prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto.

Kauno tautinės kultūros centro veikla yra labai reikšminga etninės kultūros praktinės plėtros ir ypač neformalaus etnokultūrinio ugdymo srityse.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad narius į Tarybą deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje.

Tai – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras. Savo atstovus į Etninės kultūros globos tarybą taip pat deleguoja 5 jos padaliniai Lietuvos etnografiniuose regionuose – regioninės etninės kultūros globos tarybos Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje.