„Miesto progresą vertina ne vien patys kauniečiai – esame matomi kur kas platesniu mastu. Kaunas laikomas aiškiu regiono lyderiu dėl akivaizdžių infrastruktūros pokyčių, miesto valdymo efektyvumo, gerėjančios investicinės aplinkos ir augančio investuotojų pasitikėjimo, išreikšto rekordinėmis investicijomis miesto istorijoje. Drauge tai ir pripažinimas, jog miestas produktyviai dirba žiedinės ekonomikos srityje, todėl mums pelnytai suteikta galimybė svariai prisidėti prie miestų politikos formavimo visoje Europos Sąjungoje“, – sakė Kauno miesto tarybos narys, KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas dr. Visvaldas Varžinskas.

Jis kartu su kolegomis iš visos Europos dirba prie vadinamojo Amsterdamo pakto. Šis 2016 metais patvirtintas politinis dokumentas aprėpia iš viso 13 sričių, kuriose turi būti priimti strateginiai sprendimai, nurodantys Senojo žemyno miestų ateities gaires. Viena jų – žiedinė ekonomika.

Kiekvienoje srityje atrinkta po 6 ekspertus, atstovaujančius skirtingiems Europos miestams. Būtent čia nuo pat kadencijos pradžios dirba ir V. Varžinskas drauge su kolegomis iš Oslo (Norvegija), Hagos (Olandija), Prato (Italija), Porto (Portugalija) miestų ir Flandrijos (Belgija) regiono.

Pagrindinis tikslas – sukurti ES miestams žiedinės ekonomikos rekomendacijų paketą ir priemonių veiksmų planą. Kad tai neliktų vien kalbomis, bet taptų ir realia darbo praktika, Europos Komisija pasirengusi visa tai perkelti į ES teisę bei politiką. Būtent miestai ir jų savivalda laikomi ypač svarbia ES politikos dalimi, mat juose gyvena 80 proc. gyventojų, kurie generuoja apie 85 proc. viso bendrojo vidaus produkto.

„Dalyvavimas ES miestų politikos formavime neabejotinai įrodo, jog Kaunas yra matomas kaip solidus ir kompetencijas turintis partneris tarptautiniu lygmeniu, o tai savo ruožtu didina ir paties miesto žinomumą visoje Europoje“, – įsitikinęs V. Varžinskas.

Miesto tarybos narys pastebi, kad viešojoje erdvėje labiausiai matomi ir visuomenės reakcijų dažniau sulaukia Kauno darbai, skirti šiandieniniam miesto vystymui – tvarkoma infrastruktūra, diegiamos kasdienį kokybišką gyvenimą užtikrinančios priemonės ir rūpinimasis investuotojų pritraukimu.

V. Varžinsko tikinimu, ne mažiau dėmesio skiriama ir ilgalaikės plėtros strategijai ne vien savivaldybės lygmenyje: „Galima sakyti, kad turime išskirtinę privilegiją. Dalyvaujant ES ateities miestų politikos formavime ir kūrime, tuo pačiu programuojame būsimas ES lėšų ir investicijų kryptis po 2020 metų. Vadinasi, jau dabar esame prie ištakų ir kaupiame žinias, kurių dėka įgysime pranašumą ateityje pretenduodami į struktūrinių fondų paramą įgyvendinant svarbius miesto projektus. Nors ilgalaikės strategijos formavimo darbas nėra toks visuomenės pastebimas, kaip infrastruktūros pokyčiai, tačiau jis ne mažiau svarbus ir atneš savo vaisius ateityje, kuriant geresnes sąlygas gyventi.“

Neseniai Rygoje vykusioje Šiaurės šalių ministrų tarybos konferencijoje „Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos ir klimato iššūkiai“ V. Varžinskas Baltijos šalių politikams ir savivaldybių atstovams pristatė pagrindinius ES miestų politikos prioritetus ir numatomus sprendimus, kurių pagalba ketinama mažinti poveikį aplinkai, taupyti išteklius ir kurti palankią investicinę aplinką inovatyvioms bei aplinką tausojančioms pramonės šakoms.