Keičia miesto veidą

Rudeniui apnuoginus medžius, pro juos geriau matyti ne tik Nemuno krantai, bet ir miesto pastatai. Vieni aprauda savo neprižiūrėtus, trupančius fasadus, kiti džiaugiasi, kad, jų šeimininkams pasinaudojus miesto valdžios parama, į 2022-uosius žengs atsinaujinę. Septintus metus vykdoma Kauno paveldotvarkos programa, už kurią miestas sulaukė apdovanojimo, dar metų pradžioje tradiciškai pakvietė pastatų savininkus tvarkyti ir puoselėti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip prisidedant ir prie savo aplinkos, ir prie gražesnio miesto veido.

Skaičiuojama, kad nuo 2015-ųjų, kai startavo Kauno paveldotvarkos programa, buvo sutvarkyta daugiau nei 130 skirtingų kultūros paveldo statinių. Įgyvendintų darbų sąraše rikiuojasi ne vienas architektūriškai reikšmingas, kauniečiams ir miesto svečiams žinomas objektas, kaip japonų diplomato Chiune's Sugiharos namas, Aleksoto funikulieriaus komplekso pastatai, tarpukario modernizmo perlu laikytas Jono Lapėno namas, buvęs viešbutis „Lietuva“ ir daugybė kitų Kauno architektūros vertybių. Dėmesio sulaukė ir religinės paskirties pastatai – fasadą pakeitė Jėzuitų vienuolyno kompleksas, dominikonų Dievo Kūno bažnyčios pagrindinis fasadas. Darbai šventovėje tebevyksta, tiesa, restauratoriams aptikus senų barokinių langų, visas procesas laikinai sustabdytas. Miestas taip pat prisidėjo prie benediktinių vienuolyne vykstančių darbų. Pastaruosius seserys ir toliau tęsia – ištuštinus trečiąjį aukštą, jau netrukus bus keičiamas kieme esančios klebonijos stogas.

Tiesia pagalbos ranką

Nuo 2015-ųjų Kauno paveldotvarkos programai miesto valdžia atriekė daugiau nei 2,8 mln. eurų. Dar apie 10 mln. eurų objektams tvarkyti skyrė patys gyventojai. Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pasakojo, ne kartą girdėjęs priekaištų dėl nepateisintų paramos dydžio lūkesčių. Visiems tokiems interesantams jis atsako trumpai ir aiškiai – minėtoji programa nėra socialinio teisingumo priemonė. Tai yra priemonė, skatinanti žmones investuoti į savo pačių valdomą turtą. Sutikite, mieste vis dar nemažai neprižiūrimų pastatų, tačiau, užuot ėmusi didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, miesto valdžia šeimininkus ragina imtis tvarkymo darbų ir dar pasiūlo solidžią paramą.

„Pas mus, ypač tarp vyresnės kartos žmonių, dar įsišaknijęs požiūris: ai, nieko nedarysiu, ateis valdžia ir sutvarkys. Valdžia gali pasitelkti meduolį ir bizūną – baudas, didesnį nekilnojamojo turto mokestį, kurį tiesa, kol kas moka tik komercinių negyvenamų patalpų savininkai. Gyvenamųjų patalpų savininkams tokio mokesčio nėra. Čia savivaldybė ištiesia pagalbos ranką, kuri neprivaloma, nes miestas neprivalo mūsų – mokesčių mokėtojų surinktų lėšų leisti privatiems objektams tvarkyti, realiai didinant jų vertę rinkoje, jei žiūrėtume iš finansinės ekonominės pozicijos. Bet miestas žiūri į tai kaip į bendrą investiciją, tiek į miesto ekonomikos, įvaizdžio gerinimo, tiek į psichologinę žmonių būseną“, – S.Rimas džiaugėsi, kad sėdinčių sudėjus rankas ir laukiančių, kol kažkas kažką už juos padarys, mažėja.

S.Rimas primena, kad dalyvauti programoje gali ne tik Senamiesčio ir Naujamiesčio objektai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Žmonės nori ne tik gražių drabužių, automobilių, bet ir aplinkos, todėl investuoja pinigus į nekilnojamojo turto gražinimą, taip keldami jo vertę ir prisidėdami prie miesto veido, kuris dar prieš 20 metų buvo visai kitoks.

„Aš esu optimistas ir manau, kad ši programa tęsis ne vienus metus, o mes atsikratysime to 1990-ųjų ir 2 000 metų pradžioje besivilkusio apleisto ir netvarkingo miesto šleifo“, – apie pokyčius kalbėjo S.Rimas.

Koja kišo pandemija

2021-ieji, anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, turėjo būti proveržio metais – Kauno senamiestyje, centrinėje miesto dalyje ir atokesnėse vietose esančių pastatų tvarkybai miesto valdžia numatė skirti ne mažiau kaip 860 tūkst. eurų. Aktyvūs buvo ir miestiečiai, metų pradžioje pateikę daugiau nei įprastai paraiškų. Deja, dėl pandeminės situacijos skaičius susitraukė iki standartinio, tad tikimasi, kad, įgyvendinus šiųmetės programos tikslus, mieste atsiras bent dviem dešimtimis daugiau atsinaujinusių pastatų.

„Praėjusiais metais daugelis žmonių atidėjo planus, nesirašė sutarčių, neėmė paramos, nes nebuvo užtikrinti dėl savo ateities, bet vėliau reikalai pajudėjo. Žiūrint į dinamiką, įgyvendintų projektų buvo lygiai tiek pat, kiek 2019, o pinigų išmokėta netgi daugiau“, – šiais metais, S.Rimo tikinimu, pasijuto kitas negatyvus pandemijos efektas.

Ne vienam programos dalyviui iškilo sunkumų ieškant darbų rangovų. Negana to, pabrango visos medžiagos, sutriko jų tiekimas.

„Tarkim, turime konkretų pavyzdį. Žmonės užsisakė medžiagas birželį, o iki šiol jų nėra“, – pašnekovo teigimu, panašių situacijų yra ir daugiau.

Pratęs sutartis

Nors rugsėjis ir spalis savo orais buvo palankus ir nemaža dalis programos dalyvių darbus baigė arba su jais smarkiai pasistūmėjo į priekį, vis dar yra darbų rangovų, lenktyniaujančių su laiku. K.Donelaičio gatvėje, Kauno valstybinės filharmonijos kaimynystėje, 78-uoju numeriu pažymėtas pastatas į praeivius žvelgia viena akimi – pusė objekto sutvarkyta, o likusioji vis dar slepiasi po medžiaginiu tentu. Remonto darbai tik ką prasidėjo ir kitoje gatvės pusėje esančiame mediniame pastate, todėl pabaigtuvių muzika gruodį čia tikrai neskambės.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas pasakojo, kad anksčiau visi tie, kurie nespėdavo atlikti darbų iki metų pabaigos, pasirašę naują sutartį juos tęsdavo kitais metais.

Pandemija į programą įnešė naujų vėjų. Žmonės, dėl susiklosčiusios situacijos laiku nebaigę numatytų darbų, gali rašyti prašymą pratęsti sutartį. Toks žingsnis, S.Rimo teigimu, palengvinimas ir paveldosaugininkams, nes neteks pildyti naujų dokumentų, ir patiems žmonėms, kurie jausis užtikrinti ir saugesni.

Ne visi objektai šiemet švęs pergalingą darbų pabaigą – kai kurie su pastoliais pasitiks ir 2022-uosius. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Mūsų programoje yra tokia galimybė ir aš tikiuosi, kad darbo grupė, kuri svarstys sutarčių pratęsimo prašymus, atsižvelgs į aplinkybes. Žmonės ne savo noru uždelsė. Buvo bėdų ieškant rangovų, išaugo darbų ir medžiagų kainos. Visgi, manau, iš 37 sutarčių, kurias pasirašėme, metus turėtume užbaigti su 18–20 objektų. Skaičius panašus kaip ir anksčiau“, – reziumavo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Aš esu optimistas ir manau, kad ši programa tęsis ne vienus metus.

Investicija į turtą

Per programos gyvavimo laikotarpį pavyko patobulinti ne vieną procesą. Buvo supaprastinta dokumentų teikimo tvarka, išplėsta paveldotvarkos programos geografija ir atliekamų darbų spektras.

„Visos galimybės yra, tereikia tik pačių kauniečių noro“, – S.Rimas miestiečius kvietė būti aktyvius.

Paveldotvarkos programoje gali dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys paveldosaugos statinius visame Kaune. Nuo praėjusių metų dalinis finansavimas taip pat skiriamas į kultūros vertybių registrą neįrašytiems pastatams, esantiems Senamiestyje ir Naujamiestyje. Miesto indėlis gali siekti net iki 50 proc. Už šias lėšas galimi pastatų fasadų sutvarkymo, autentiškų spalvų ir architektūrinių elementų atkūrimo darbai, byrančių ir nesaugių balkonų remontas. Taip pat gali būti finansuojamas atnaujintų fasadų apšvietimo įrengimas ir pastatų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia.

„Tikiu, kad ateityje turėsime galimybę finansuoti langų, galbūt ir stogų restauravimo darbus, o kol kas viskas veikia sinergijos principu kaip šiuo atveju, – stabtelėjęs prie remontuojamo objekto K.Donelaičio gatvėje, S.Rimas jį nužvelgė akimis. – Gyventojai finansuoja stogo dengimo darbus iš savo lėšų, o miestas 50 proc. prisideda prie pastato fasado. Visiems reikėtų laikytis požiūrio, kad tai jų turtas ir investicija į jų turtą.“

Atnaujintų pastatų žemėlapis šiemet pasipildys dar bemaž dviem dešimtimis naujų objektų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kviečia būti aktyvesnius

Dalyvauti paveldotvarkos programoje kviečiami ne tik Senamiesčio ir Naujamiesčio gyventojai. Ypač laukiamos Žaliakalnio medinukų šeimininkų paraiškos. Per septynerius metus paveldotvarkos programa esą pasinaudojo vos dvejų tokių namų šeimininkai, šiemet atsirado dar vienas.

„Apskaičiavome, kad iš viso mieste yra apie 300 medinių namų, kurie galėtų pretenduoti į programą. Dažnu atveju užtektų nušveisti dažus ir perdažyti arba pakeisti vieną kitą supuvusią lentą. Miesto biudžetui tai nebūtų didelė našta, o efektas būtų nemenkas“, – Žaliakalnio gyventojus būti aktyvesnius kvietė S.Rimas.

Norintys panašių pokyčių savo aplinkoje, jau gali ruoštis teikti paraiškas kitiems metams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Juolab kad dabar tam itin palankus laikas. Iki metų pabaigos tereikia pasirūpinti reikiamais dokumentais – parengtu ir suderintu projektu, jo pagrindu išduotu leidimu tvarkybos darbams, o metų pradžioje, kai įprastai startuoja programa, su jais kreiptis į Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyrių.